Šeškinės ozas

Šeškinės ozas – ozas Vilniaus Šeškinės mikrorajono teritorijoje, gamtos paminklas, ledynmetinio akumuliacinio reljefo reliktas.

Geologinis aprašymas

Vingiuotas iš p.v. į š.r. besitęsiantis pylimo formos (turi tris ryškius posūkius) kalvagūbris, kurio matmenys tokie:

ilgis – 1160 m,
santykinis aukštis – 3-18 m,
keteros plotis 3-12 m (vidutinis – 5 m),
vidutinis pamato plotis – 50 m,
šlaitų nuožulnumas – 7-30° (aukštesni yra rytiniai ozo šlaitai).

Šeškinės ozą sudaro įžambiai sluoksniuotas žvyras ir įvairiagrūdis smėlis; žvyre yra nemažai riedulių (>0,5 m skersmens). Kai kur lopiniais kalvagūbrio viršuje (keteroje) slūgso nestora (0,2-0,7 m) rudo priemolio ar priesmėlio danga.

1977 m. vasarą atlikto 13,5 m gylio gręžinio duomenimis, ozo sandara yra tokia:

0-5,2 m – žvyras, kuriame žvirgždo ir gargždo (2-70 mm skersmens) yra apie 30-40 %; giliau kaip 4,5 m jis šiek tiek smulkesnis; giliau kaip 2 m – drėgnas; 3,8 ir 4,5 m gyliuose rasta riedulių (>7 cm skersmens);
5,2-6,2 m – smėlis, vidutingrūdis, drėgnas;
6,2-12 m – žvyras, kuriame žvirgždo ir gargždo (2-70 mm skersmens) yra apie 40 % -jis rupesnis už aukščiau slūgsantį ir truputį molingas;
12-13,5 m – smėlis, šviesiai geltonas, smulkiagrūdis, gerai surūšiuotas, sausas.

Šiame gręžinio pjūvyje Šeškinės ozo apačia laikytina žvyro storymės apatinė riba 12 m gylyje. Žemiau susiklostęs smulkus smėlis, matyt, irgi yra susiklostęs šalto klimato metu.

Šeškinės ozo kilmė

Šeškinės ozas atsirado prieš 16-18 tūkst. metų, paskutinio pleistoceno ledyno pakraštyje, kur ledas užėmė pažemėjimą. Ozas susidarė iš fliuvioglacialinių sąnašų stambiame ledo plyšyje. Šiame plyšyje tekėdamas vanduo sunešė ir suklostė iš pradžių stambesnę medžiagą, o vėliau ir smulkesnę. Visai ištirpus ledynui ir šioms sąnašoms suslūgus, žemės paviršiuje išryškėjo pailgas vingiuotas kalvagūbris, kurio dabar matoma tik viršutinė dalis.

2011 m. šalia atidarytas beveik 9 ha dydžio Ozo parkas.

Nuorodos

Šeškinės ozas Archyvuota kopija 2007-03-11 iš Wayback Machine projekto.