Jeruzalė (Vilnius)
Kitos reikšmės – Jeruzalė (reikšmės).
| Jeruzalė | ||
|---|---|---|
| Vietovė prijungta prie miesto 1930 m. | ||
  Jeruzalė |
||
| Koordinatės | 54°44′28″š. pl. 25°16′12″r. ilg. / 54.741°š. pl. 25.270°r. ilg.Koordinatės: 54°44′28″š. pl. 25°16′12″r. ilg. / 54.741°š. pl. 25.270°r. ilg. | |
| Apskritis |  Vilniaus apskritis
| |
| Savivaldybė |  Vilniaus miesto savivaldybė
| |
| Seniūnija | Verkių seniūnija | |
| Istoriniai pavadinimai | rus. Ерусалимъ[2], Iерусалимка, Ерозолимка | |
Jeruzalė – Vilniaus miesto dalis, esanti į šiaurę nuo miesto centro, tarp Jeruzalės ir Geležinio Vilko gatvių.[3] Gyvenamieji namai išsidėstę tarp Baltupių, Santariškių ir Verkių regioninio parko. Šalia yra Kalvarijų šv. Kryžiaus atradimo bažnyčia su Kalvarijų kryžiaus kelio kompleksu, kuris davė vardą gyvenamajam rajonui. Jeruzalėje įsteigta Vilniaus Jeruzalės vidurinė mokykla, yra Jeruzalės skulptūrų sodas.
Jeruzalė iš šiaurinė pusės atsiremia į Mokslininkų gatvę, iš vakarų – į Geležinio vilko gatvę, iš pietų – į Ateities gatvę, o rytinę jos dalį kerta Jeruzalės gatvė. Jeruzalėje susikerta priemiestinis maršrutinis transportas su dešimtimis Vilniaus miesto maršrutinio transporto numerių. Jeruzalės ir Ateities gatvėmis taip pat kursuoja 1G ir 2G greitieji autobusai.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Gyvenvietė gavo savo pavadinimą XVII a. 2-ojoje pusėje. 1905 m. Riešės valsčiaus Jeruzalės palivarke (Verkių dvaro valda) gyveno 17 žmonių.[4] Kaimas buvo gan išsivystęs – čia buvo bažnyčia, vaistinė, nedidelė ligoninė, kur dirbo gydytojas Rutkovskis, maisto prekių parduotuvė, mokykla, kurią lankė Jerozolimkos ir gretimų Bajorų, Prašiškių, Oškincovo, Kšižakovo ir Fabijoniškių kaimų gyventojai ir netgi veterinarijos klinika, kur dirbo lenkų gydytojas Bogdzevičius.[5] Taip pat čia buvo biblioteka ir smuklė, kur itin dažnai susirinkdavo vietiniai girtuokliai.[5] Kartais kaime buvo rengiami vakarėliai arba studentų koncertai.[5]
Kaimas taip pat vertėsi žemdirbyste: beveik kiekvienas namo šeimininkas turėjo bent vieną daržą, taip pat pasitaikydavo ir verslininkų.[5] Lenkų gydytojo Bogdzevičiaus name buvo atidaryta nauja veterinarijos klinika.[5] Nors kaime vyko autobusų (arbonų) eismas, bilietai buvo gan brangūs (vienas autobuso bilietas kainuodavo 50 centų, duonos kepalas, palyginus, kainuodavo tik 14 centų), dėl to gyventojai dažniausiai keliavo pėsčiomis.[5] Santariškių žiedo vietoje stovėjo didelis kryžius.
Daugiausia čia gyveno lenkų, rusų, lietuvių ir žydų.[5] Iki 1930 m. buvo atskira gyvenvietė, tada prijungta prie Vilniaus. Sovietmečiu 1949 m. gyvenvietė pervadinta į Verkius, siekiant išvengti religinių nuorodų. Tais pačiais metais uždaryta Kalvarijų šv. Kryžiaus atradimo bažnyčia. 1962–1963 m. sovietų valdžios nurodymu sugriauta 31 Kalvarijų kryžiaus kelio koplyčia, paliktos tik keturios.[6] Buvo sugriauti ir kai kurie namai bei trobesiai, kur kaidaise gyveno vienuoliai. Daug metų sugriautų namų vietuose nieko nebuvo pastatyta.[5]
XX a. 7-8 dešimtmetyje Vilniaus miesto vykdomasis komitetas skyrė LSRS dailės fondui Jeruzalės sodo sklypą ir leido čia įrengti laikinas skulptūrų lauko dirbtuves. 9-10 dešimtmetyje šiaurinėje rajono dalyje (dab. Mokyklos ir Lobio gatvės) menininkų dirbtuvių statyba plėtėsi.[7] 1980 m. skulptoriaus Vlado Vildžiūno iniciatyva įkurtas Jeruzalės skulptūrų sodas.
1990–1997 m. Jeruzalėje pastatyti rajonui būdingi raudonų plytų daugiabučiai.[6]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 2 (Дабанъ — Кяхтинское Градоначальство). СПб, 1865, 214 psl.
- ↑ Baltic Maps. „Žemėlapis koordinatėmis 54.74 ir 25.27“ (Map). „Jāņa sēta“ Ltd.
- ↑ Гошкевич И.И. Виленская губерния: Полный список населенных мест со статистическими данными о каждом поселении, составленный по официальным сведениям. Вильна, 1905.
- ↑ 5,0 5,1 5,2 5,3 5,4 5,5 5,6 5,7 Julitta Tryk. „Wczoraj wieś Jerozolimka, dziś — prestiżowa dzielnica miasta – Kurier Wileński“. kurierwilenski.lt (lenkų). Nuoroda tikrinta 2022-09-19.
- ↑ 6,0 6,1 Pasižvalgymai po Vilnių. https://issuu.com/madeinvilnius/docs/pasizvalgymai_po_vil_2015_1
- ↑ Lubytė, Elona. „Artists’ community in Soviet Lithuania: case study of the Vilnius Jeruzalė Sculpture Garden“. Community and utopia: artists’ colonies in Eastern Europe from the fin-de-siècle to socialist period, Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2017, pp. 142–175.
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Jeruzalė. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 687 psl.
