Šiaurės miestelis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 54°42′40″ š. pl. 25°17′50″ r. ilg. / 54.71111°š. pl. 25.29722°r. ilg. / 54.71111; 25.29722

Šiaurės miestelio gyvenamieji namai
Fontanas Šeimos dušas Šiaurės miestelyje

Šiaurės miestelis – Vilniaus miesto dalis, esanti Žirmūnų seniūnijoje ir apribota Apkasų, Verkių, Lakūnų, bei Žirmūnų gatvių.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šiaurės miestelyje mūriniai statiniai – kareivinės – buvo pastatyti XIX amžiuje. XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje juose buvo įsikūrę Rusijos imperijos kariniai daliniai. Vilniaus kraštą valdant Lenkijai 1920-1939 m. kareivinėmis naudojosi lenkų kariai. Lietuvos sovietinės okupacijos metais čia buvo buvo dislokuota TSRS tankų dalinio karinė bazė. Visuomenei ši teritorija buvo neprieinama ir vadinta kareivių teritorija, arba Šiaurės miesteliu. Dalis teritorijos buvo vadinama Karo lauku, šioje vietoje vykdavo kariuomenės pratybos, paradai. Šiaurės miestelyje buvo įsikūrusi 16-oji lietuviškoji divizija. Miestelyje taip pat buvo ir kareivių kultūros centras bei kino teatras.

19982005 m. daugelis Šiaurės miestelio pastatų buvo nugriauti ir suformuotas miesto gatvių tinklas. 11 Šiaurės miestelio gatvių pavadintos garsių XX a. I pusės Lietuvos karininkų, pirmojo žuvusio savanorio Povilo Lukšio, generolų ir karininkų Jurgio Kubiliaus ir Silvestro Žukausko, Kazio Ladygos, Juozo Galvydžio, Juozo Treinio vardais. Taip pat atsirado Ulonų, Lakūnų, Apkasų, Rinktinės gatvės.

Per Šiaurės miestelio teritoriją yra žygiavusi ir Napoleono Bonaparto kariuomenė. Remiantis istoriniais šaltiniais, nustatyta, jog šioje vietoje ėjo Napoleono Didžiosios armijos gynybinės sistemos antroji linija, kurią sudarė apkasų ir redutų sistema. 2001 m. vykdant statybos darbus čia buvo rasta viena iš didžiausių Napoleono kariuomenės karių kapaviečių. Prancūzijos armijos palaikai buvo perlaidoti 2003 m. birželio mėn. Antakalnio kapinėse[1].

Šiaurės miestelio teritorijoje, Žukausko ir Žygio gatvių sankirtoje esančiame skverelyje 2006 m. gruodžio 8 d. buvo atidengtas paminklas, skirtas SSRS ir Afganistano kare žuvusiems Lietuvos kariams atminti. Žuvusiųjų karių atminimui skirtą, natūralaus akmens paminklą, sudaro dvi dalys. Viršutinėje dalyje pavaizduota motina, kuri glėbyje laiko savo žuvusį sūnų. Tarp jų iškalta juodoji tulpė – Afganistano karo simbolis. Apatinė paminklo dalis pagaminta iš granito, jame iškalti 96 Afganistano kare žuvusių karių  vardai, pavardės, gimimo bei žūties metai. Vieta pasirinkta neatsitiktinai – iš šios vietos jaunuoliai buvo vežami į Afganistaną. Paminklą kūrė architektė Virginija Bakšienė ir skulptorius Antanas Kmieliauskas, jis ir padovanojo akmenį šiam paminklui[2].

Didelė dalis Šiaurės miestelio teritorijos užstatyta gyvenamaisiais pastatais, taip pat čia įsikūręs prekybos centrų kompleksas („Senukai“, „Rimi“ ir kt.).

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]