Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka
Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius. |
Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka, trumpiau Vilniaus apskrities viešoji biblioteka – Alytaus ir Vilniaus apskričių bibliotekininkystės, bibliografijos, kraštotyros, informacijos ir metodikos centras, įsikūręs sostinės centre, buvusiuose Zenkovičių-Tiškevičių rūmuose, menančiuose XV–XVI a. siekiančią istoriją. 1950 m. įkurta biblioteka teikia paslaugas vilniečiams ir laikiniems Vilniaus gyventojų. Sukaupta beveik 500 tūkst. Įvairių mokslo sričių knygų, periodinių leidinių, muzikos, filmų, žemėlapių, natų bei grožinės literatūros leidinių lietuvių, anglų, rusų, vokiečių, prancūzų ir kitomis pasaulio kalbomis. Kiekvienais metais bibliotekoje apsilanko apie 200 tūkst. lankytojų, kurie pasiskolina apie 400 tūkst. egzempliorių ledinių.
1955 m. minint 100-ąsias romantizmo epochos poeto Adomo Mickevičiaus mirties metines bibliotekai suteiktas jo vardas. Nuo tada bibliotekos veikla susieta su šio poeto asmenybės, kūrybos ir gyvenimo atminimu, jo įamžinimu ir skleidimu. Mickevičianos fonde yra daugiau kaip 1 000 leidinių lenkų, lietuvių, rusų, prancūzų ir vokiečių kalbomis. Didžioji dalis leidinių – tai poeto kūryba. Fonde taip pat kaupiama literatūra apie A. Mickevičių: memuarai, biografijos, kritinė literatūra apie jo kūrybą. Bibliotekoje renkama ir meno kūrinių, susijusių su Adomu Mickevičiumi, kolekcija. Ją sudaro tapybos, grafikos, skulptūros darbai.
Biblioteka yra penkių Alytaus apskrities ir aštuonių Vilniaus apskrities savivaldybių viešųjų bibliotekų metodikos centras, teikia profesinę pagalbą (konsultavimas, mokymai, tyrimai ir analizės), bendradarbiauja su Vilniaus regiono bibliotekomis ir jų filialais, dalijantis informacijos ištekliais, organizuojant ir įgyvendinant bendrus projektus bei renginius. Biblioteka teikia informacijos ir kultūros paslaugas Vilniaus miesto ir Vilniaus regiono (Alytaus ir Vilniaus apskričių) gyventojams. Biblioteka turi sukaupusi didelę ir vertingą kolekciją apie Vilniaus regiono vietoves ir žmones. Nuo 2008 m. bendradarbiaudama kartu su kitomis Vilniaus apskrities bibliotekomis kuria išskirtinę kraštotyrinės informacijos interneto svetainę „Vilnijos vartai“, nuo 2016 m. pradėjo veikti identiška svetainė „Dainavos kraštas“, skirta informacijos apie Alytaus apskritį sklaidai.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Organizacijos raida
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1950 m. rudenį įsteigta Vilniaus sritinė biblioteka. Ji laikinai prisiglaudė 20 m² patalpoje tuometinio Vilniaus srities kultūros – Švietimo įstaigų komiteto tarybos patalpose (dabar Rašytojų g. 4). 1951 m. gegužės mėn. biblioteka persikėlė į tuometinės Vilniaus miesto 2-osios bibliotekos patalpas (Trakų g. 10), kur yra iki dabar. 1953 m. biblioteka reorganizuota į Vilniaus viešąją biblioteką. 1955 m. minint Adomo Mickevičiaus 100-ąsias mirties metines, bibliotekai suteiktas šio poeto vardas.
1995 m. rugsėjo 1 d., įgyvendinant Lietuvos Respublikos Bibliotekų įstatymą, biblioteka pavadinta Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešąja biblioteka. 1998 m. spalio 1 d. atidaryta Informacinė skaitykla. Čia įrengtos 5 kompiuterizuotos darbo vietos skaitytojams, suteikiama galimybė už atitinkamą mokestį naudotis internetu. 2 kompiuterizuotos darbo vietos įrengtos ir Vaikų literatūros skyriuje. Tais pačiais metais pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su LNB dėl bibliotekos dalyvavimo kuriant Lietuvos integralios bibliotekų informacijos sistemos (LIBIS) suvestinį katalogą. Nuo 2002 m. bibliotekoje kuriamas kompiuterinis katalogas (nuo 2004 m. juo gali naudotis visi lankytojai).
2004 m. kovo mėn. priimtas Bibliotekų įstatymo papildymas, kuriame nurodoma, kad Lietuvos viešosios bibliotekos iš Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos pereina atitinkamos apskrities priklausomybėn. 2005 m. rugpūčio 23 d. Išleistas LR Kultūros ministro įsakymas dėl apskričių viešųjų bibliotekų steigėjo funkcijų iš Kultūros ministerijos perdavimo apskričių viršininkams. 2007 m. sausio mėn. Keičiasi Bibliotekos steigėjas. Nuo šių metų Bibliotekos steigėjas – Vilniaus apskrities viršininkas. Nuo 2010 m. liepos 1 d. Bibliotekos savininkas – Kultūros ministerija.
Patalpų pokyčiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1964 m. gruodžio mėn. įsteigtas Vaikų literatūros skyrius, ilgą laiką veikęs Antakalnio g. 116. 1977 m. Vaikų literatūros skyrius įsikūrė greta esančiame pastate Trakų g. 12. 1991 m. gegužės mėn. BUDIMEX (Lenkijos restauravimo firma) baigė bibliotekos pastato rekonstrukciją. Keli bibliotekos skyriai persikėlė į rekonstruotas patalpas. 1992 m. Iš esmės pertvarkyta bibliotekos organizacinė struktūra, panaikinti ir (ar) sujungti kai kurie bibliotekos skyriai; kiek pakeista 1994 bei 1995 metais, ši struktūra išliko ir iki šių dienų. 2000 m. lapkričio 10 d. Austrų literatūros skaityklos patalpose iškilmingai atidaryta Šveicarų literatūros skaitykla. 1999 m. spalio 22 d. Atidaryta reprezentacinė bibliotekos salė Bendrojoje skaitykloje, restauruota Lietuvos ir Austrijos lėšomis. 2004 m. liepos 1 d. Įsteigtas Informacinių technologijų skyrius. 2006 m. balandžio mėn. pradėti bibliotekos pastatų rekonstrukcijos projektavimo darbai. Po 2006–2019 metais trukusios rekonstrukcijos atsinaujinusi biblioteka atvėrė duris lankytojams 2019 metais sausio 2 d. 2020 metais biblioteka šventė 70-metį. 2022 metais pradėtas nerekonstruotos bibliotekos dalies kapitalinis remontas.
Renginiai ir kultūrinė veikla
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]2000 m. lapkričio mėn. išleistas leidinys „Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešajai bibliotekai 50“. 2000 m. gruodžio 24 d. vyko iškilmingas bibliotekos 50-mečio minėjimas. 2003 m. balandžio 25 d. dalyvauta pirmoje viešoje Lietuvos bibliotekininkų akcijoje prie Seimo rūmų. Akcijos organizatoriai – Lietuvos bibliotekininkų draugija. Pagrindinis akcijos siekis buvo padidinti bibliotekininkų atlyginimus. 2004 m. lapkričio 17 d. dalyvauta visuotinėje Lietuvos bibliotekų protesto akcijoje dėl lėšų trūkumo fondams komplektuoti – „tylioji žvakučių“ akcija. Šalies bibliotekose penkioms minutėms buvo užgesinta šviesa ir uždegtos žvakutės bibliotekos skaityklose. 2017 m. Vilniaus knygų mugėje pristatyta bibliotekos išleista knyga „Pasižvalgymai po Vilnių: miesto mikrorajonai“ (sudarytoja Zita Tiukšienė). 2020 metais, minint bibliotekos 70-metį, biblioteka išleido knygą „Vadovas po Adomo Mickevičiaus biblioteką. Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus biblioteka Sofijos ir Juozapo Tiškevičių rūmuose: skirta bibliotekos 70 metų jubiliejui (1950–2020)“ (Asta Kazakevičiūtė–Bankauskienė, leidykla „Žara“).
Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka įgyvendina ilgalaikę strategiją, didelį dėmesį skirdama tvarumui. Biblioteka 2022 m. priėmė „Tvarumo deklaraciją“.
Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos vidinis kiemas yra mėgstamas vilniečių, vasaromis čia vyksta įvairūs koncertai ir festivaliai.
Struktūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Administracija
- Skaitytojų aptarnavimo skyrius
- Informacinių išteklių skyrius
- Regiono bibliotekų metodikos ir vadybos skyrius
- Materialinių išteklių skyrius
Bibliotekos vadovai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Leonas Vildžiūnas – 1950 m.
- Petras Ciunis – 1950–1964 m.
- Algimantas Lingė – 1964–1971 m.
- Vytautas Rimša – 1971–1973 m.
- Liuda Pagirienė – 1974–1995 m.
- Alvyda Skuodytė – 1995–1996 m.
- Petras Zurlys –1996–2018 m.
- Emilija Banionytė – nuo 2019 m.[1]
Mickevičianos fondas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1955 metais minint poeto Adomo Mickevičiaus mirties 100-ąsias metines, Vilniaus apskrities viešajai bibliotekai suteiktas Adomo Mickevičiaus vardas. Nuo tada bibliotekos veikla susieta su šio poeto asmenybės ir kūrybos įamžinimu bei sklaida. Bibliotekoje pradėtas formuoti Mickevičianos fondas, meno leidinių kolekcija. A. Mickevičius pristatomas tradicinėse ir virtualiose parodose, kuriose siekiama atskleisti A. Mickevičiaus kūrybos ir asmenybės bruožus, analizuoti atskirus poeto gyvenimo etapus. 2015 m. visos parengtos parodos perkeltos į virtualią galeriją. Čia taip pat galima rasti A. Mickevičiaus biografiją ir Mickevičianos fondo tyrimo pristatymą.
Kraštotyra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Siekiant plėtoti kraštotyrą, biblioteka teikia išsamią kraštotyros informaciją (vietoves ir su jomis susijusius žmones). Bibliotekos kraštotyros darbui svarbu įvairių formų išteklių, susijusių su kraštu, kaupimas ir saugojimas, publikuotos informacijos paieška, jos aprašymas ir sklaida.
Bibliotekoje teikiama kraštotyros pobūdžio informacija, rengiami analizinės bibliografijos įrašai bibliotekos el. katalogui (2016 m. duomenimis jų yra apie 20 tūkst.), organizuojamos parodos, yra interaktyvus stendas apie Vilnių, leidžiami kraštotyros leidiniai, bibliografijos, vyksta kraštotyriniai kultūros renginiai, viktorinos, konkursai. Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka yra Alytaus ir Vilniaus apskričių savivaldybių viešųjų bibliotekų kraštotyros veiklos centras. Čia teikiama metodinė pagalba bibliotekų darbuotojams, organizuojamas bendras darbas.
Vilnijos vartai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Svetainė „Vilnijos vartai“ (www.vilnijosvartai.lt) skirta Vilniaus apskrities bibliotekų kraštotyros informacijos sklaidai internete. Jos tikslas – atskleisti visuomenei, nutolusiam vartotojui (lietuviams užsienyje, moksleiviams, visiems besidomintiems Vilnija) vienoje vietoje sutelktą, susistemintą, atrinktą, išliekamąją vertę turinčią ir bibliografiniais sąrašais paremtą informaciją apie Vilniaus apskritį – dramatiškos istorijos, turtingos materialinės ir dvasinės kultūros, savitų tradicijų kraštą. Nors internete gausu įvairios informacijos apie vietinį kultūrinį paveldą, bet ji ne visada patikima, nes dažnai neparemta šaltiniais. Kraštotyros informacijos poreikis tikrai yra: žmonės domisi įvairių Vilnijos vietovių istorija, asmenų – giminių ir šeimų – kultūriniu palikimu, nuopelnais ir atminimo įamžinimu.
Pasižvalgymai po Vilnių
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Leidinys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Knyga „Pasižvalgymai po Vilnių: Miesto mikrorajonai“ yra kraštotyros leidinys. Nors apie Vilnių daug rašyta, tačiau iki šiol trūko leidinio, kuriame būtų rašoma apie visas sostinės seniūnijas, mikrorajonus, mažesnes miesto vietoves. Leidinys sudarytas pagal seniūnijų pavadinimų abėcėlę. Knygoje galima paskaityti apie 56 Vilniaus miestui priklausančias gyvenamąsias vietoves. Apžvelgiama miesto dalių vietovardžių kilmė, istorija, architektūra, lankytini objektai. „Pasižvalgymai po Vilnių“ – tai Vilniaus bibliotekininkų, dirbančių kraštotyros darbą, pildančių kraštotyros duomenų bazę „Vilnijos vartai“, ilgamečio darbo rezultatas. Knygos rengėjams teko išsamiai išstudijuoti publikacijas apie Vilnių ir jų pagrindu buvo parengtas šis leidinys. Dažniausiai remiamasi žymių specialistų parašytais straipsniais ir knygomis, remiamasi nauja publikuota tyrimų medžiaga, apžvelgiami vertingiausi leidiniai. Leidinys yra gausiai iliustruotas. Knygą parengė Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos bibliografai. Tai knyga, padėsianti labiau pažinti Vilnių ir surasti knygas, kurias verta perskaityti. Leidinys skiriamas moksleiviams ir plačiajai visuomenei.
Medžiaga, sudėta į šią knygą, panaudota ir kuriant bibliotekoje esantį interaktyvų stendą – parodą bei stalo žaidimą tuo pačiu pavadinimu.
Stalo žaidimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šio žaidimo esmė – paaiškinti kortelėje užrašytą žodį, susijusį su Vilniumi taip, kad komandos narys jį kuo greičiau atspėtų, bet nenaudoti paties aiškinamojo žodžio ir jo šaknies. Laimi ta komanda, kuri greičiausiai atspėja kuo daugiau žodžių ir pasiekia finišą.
Skaitymo festivalis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Skaitymo festivalis – tai renginys, kviečiantis į skaitymą pažvelgti šiek tiek kitaip – per bendravimą, žaidimą, kūrybą, pažinimą, teatrą, muziką, netikėtus potyrius. Į šį spalvingą festivalį lankytojus kvietėme jau dvejus metus, 2015 ir 2016 metais vykęs festivalis sulaukė daugybės dalyvių, kurie galėjo apsilankyti įvairiuose renginiuose ir užsiėmimuose.
Literatūrinė vaistinė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Užsukę į Literatūrinę vaistinę išsinešite puikią nuotaiką ir bibliotekininko-vaistininko receptą nemokamiems vaistams-knygoms. Literatūrinė vaistinė jau yra aplankiusi ne vieną biblioteką, knygų mugę, festivalį ar miesto šventę. Kartu su Literatūrine vaistine keliauja ir bibliotekos sukurtas unikalus stalo žaidimas apie Vilnių, internetinis žaidimas „Knygų lobis“, įvairūs edukaciniai užsiėmimai. Jūs taip pat galite mus pasikviesti į savo organizuojamą renginį.
Vaikų biblioteka
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Vaikų biblioteka yra Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos dalis, įsikūrusi Trakų g. 10. Vaikų biblioteka įrengta kaip Žinių sodas ir pritaikyta skirtingo amžiaus vaikams bei jaunimui. Šiuo metu čia sukaupta apie 50 tūkstančių leidinių. Kiekvieną dieną Vaikų bibliotekoje apsilanko apie 230 skaitytojų. Vieni užeina pasiimti naujausių knygų, kiti atskuba prasitęsti turimų, o naujus skaitytojus privilioja iš Trakų gatvės, didžiausiame lange, dailininko Leonardo Gutausko esantis kūrinys – „Medis“, jaukūs minkštasuoliai ir knygų labirintai. Per metus Vaikų bibliotekoje apsilanko daugiau nei 5300 skaitytojų. Vaikų bibliotekos skaitytojai skaito daug ir aktyviai. Per metus yra perskaitoma net apie 57 tūkst. knygų ir žurnalų. Vaikai ir jaunimas gali dalyvauti nuolat rengiamuose edukaciniuose užsiėmimuose, kūrybinėse dirbtuvėse ir ekskursijose.
Austrų literatūros skaitykla
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Austrų literatūros skaitykloje rasite informaciją apie Austriją, Šveicariją, Lichtenšteino kunigaikštystę. Tai vienintelė Lietuvoje Austrijos leidinių kolekcija, kurią sudaro apie 8 tūkst. egz., itin kruopščiai ir patikimai atrinkta bei teikianti unikalią galimybę perprasti šios šalies istoriją, dabartį, modernumą, jos aristokratiškąją kultūros ir literatūros esmę. Nuolat atnaujinama kolekcija yra geras pagalbininkas tobulinant vokiečių kalbos įgūdžius, rašant referatus, kursinius, bakalauro ar magistro darbus. Skaitykloje rasite ir Informacijos apie Šveicariją – daugiau nei 1 tūkst. egz. vertingų leidinių vokiečių, italų ir prancūzų kalbomis. Lichtenšteino kunigaikštystė savo reprezentacinėje lentynoje pristato knygas apie šalies istoriją, politiką, ekonomiką, kultūrą bei papročius.
Šanchajaus ir Abajaus kolekcijos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Bibliotekoje esanti Šanchajaus bibliotekos (Kinijos Liaudies Respublika) dovanotų knygų kolekcija (daugiau kaip 800 leidinių) – tai galimybė sužinoti daugiau apie Kinijos istoriją, tradicijas, kalbą, religiją, kultūrą. Šioje kolekcijoje rasite leidinių anglų, rusų bei kinų kalbomis.
Partnerė Šanchajaus biblioteka taip pat suteikia laisvą prieigą prie didelės elektroninių knygų kolekcijos. Nemokamai galima skaityti gamtos mokslų, kultūros, meno, edukacijos, istorijos, geografijos ir kitų mokslo šakų knygas anglų, prancūzų, vokiečių, kinų, arabų, rusų ir kitomis kalbomis. Knygas galima rinktis iš daugiau nei 1 200 pavadinimų.
Kazachstano respublikos ambasada, švęsdama 175-ąsias žymaus poeto, į kazachų kalbą išvertusio Adomo Mickevičiaus kūrinius Abajaus Kunanbajevo gimimo metines, Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešajai bibliotekai 2020 metų rudenį dovanojo knygų kolekciją. Abajaus kolekcijoje pristatoma literatūra ir kiti leidiniai, kurie padės moksleiviams, studentams, ekspertams, kiekvienam skaitytojui susipažinti su visomis Kazachstano gyvenimo sferomis, įskaitant kazachų tautos istoriją, kultūrą ir tradicijas, gamtą bei meną, taip pat politiką ir ekonomiką.