Lazdynai (Vilnius)
Kitos reikšmės – Lazdynai (reikšmės).
| Lazdynai | ||
|---|---|---|
| Vietovė prijungta prie miesto XX a. | ||
  Lazdynai |
||
| Koordinatės | 54°40′34″š. pl. 25°12′36″r. ilg. / 54.676°š. pl. 25.210°r. ilg.Koordinatės: 54°40′34″š. pl. 25°12′36″r. ilg. / 54.676°š. pl. 25.210°r. ilg. | |
| Apskritis |  Vilniaus apskritis
| |
| Savivaldybė |  Vilniaus miesto savivaldybė
| |
| Seniūnija | Lazdynų seniūnija | |
 Vikiteka |
Lazdynai (Vilnius) | |
| Istoriniai pavadinimai | lenk. Leszczyniaki, rus. Лещиняки | |
Lazdynai – Vilniaus miesto dalis, esanti į vakarus nuo miesto centro, dešiniajame Neries krante.[2] Patenka į Lazdynų seniūniją. Tai kalvų ir Neries vingių gana atskirta dalis nuo likusio miesto. Šiaurėje ribojasi su Karoliniškėmis, pietuose–pietvakariuose su Lazdynėliais ir Bukčiais, rytuose Lazdynų tiltu (pastatytas 1969 m.) jungiasi su Vilkpėde, vakaruose Gariūnų tiltas veda link Gariūnų, o šiaurės vakaruose Vilniaus vakarinis aplinkkelis skiria nuo Gudelių ir Girulių miško.
Yra Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė ir Lazdynų poliklinika, Vilniaus Šv. Jono Bosko bažnyčia (past. 1996 m.) parapijos namai ir saleziečių vienuolynas, „Litexpo“ parodų rūmai, dalis Pasakų parko, Lazdynų baseinas, 4 vidurinės, pradinė mokykla, darželis‑mokykla, 9 vaikų lopšeliai‑darželiai, biblioteka, Lazdynų laisvalaikio, Gatvės vaikų centrai, 2 vaikų ir jaunimo klubai – „Klevas“, „Lakštingala“. Stovi skulptūros Darbininkas (1983 m.; skulptorius A. Dimžys), Kanklininkė (1982 m.; skulptorė E. Palčytė‑Kasperavičienė), Rytas (1975 m.; skulptorius G. Karalius), Vėtrungė (1973 m.; skulptorius T. K. Valaitis).[3] Lazdynų pietuose Neris daro kilpą, yra Bukčių miškas, apleistas Bukčių tiltas, senosios Bukčių kapinės, auga saugoma Mažalapė liepa Lazdynuose.
Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Mikrorajono pastatai išdėstyti kalvotoje vietovėje, mikrorajone palikta nemažai natūraliai ten augusio miško. Automobilių eismo intensyvumas labai mažas, gatvių tinklas retas, tačiau tiek pėstiesiems, tiek vairuotojams susisiekimas labai patogus.
Lazdynus aptarnauja 13, 14, 16, 18 nr. troleibusai, 2G, 7, 20, 21, 22, 23, 29, 49, 55, 59, 68, 69, 116 nr. autobusai. Pagrindinės VVT stotelės: Lazdynai, Lazdynų ligoninė, Lazdynų seniūnija, Ryto, Erfurto, Akacijų st.
Didžiausios gatvės:
- Laisvės prospektas;
- Oslo gatvė;
- Architektų;
- Erfurto;
- Žėručio;
- Bukčių;
- Lazdynėlių;
- Šiltnamių.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1905 m. Riešės valsčiaus Lazdynų (Leščenikų) kaime gyveno 65 žmonės,[4] 1931 m. – 107.[5]
Lazdynų mikrorajonas pastatytas 1974 m., buvo planuojamas ir statomas kaip parodomasis. Mikrorajono architektai Vytautas Čekanauskas, Vytautas Brėdikis, Vytautas Kazimieras Balčiūnas, Gediminas Valiuškis bei statytojai Algimantas Kleinotas, Vincentas Šileika 1974 m. buvo apdovanoti Lenino premija.[6] 1985 m. pastatyti paskutinieji, šešiolikos aukštų monolitiniai daugiabučiai. [7]
Švietimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Vilniaus Ąžuolyno progimnazija, Architektų g. 68
- Vilniaus Žėručio pradinė mokykla, Žėručio g. 15
- Vilniaus Sausio 13-osios mokykla, Architektų g. 166
- Vilniaus Minties gimnazija, Erfurto g. 23
- Vilniaus Lazdynų vidurinė mokykla (rusų, lenkų), Žėručio g. 4
- Vilniaus „Versmės“ katalikiškoji gimnazija, Architektų g. 85
Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Lazdynų rajono vaizdai
1893 m. Rusijos imperijos žemėlapis su pažymėta dabartinių Lazdynų vietove
Lazdynų planas 1980 m.
Vėtrungė esanti prie Rimi
Šv. Jono Bosko bažnyčia
Lazdynų vidurinė mokykla
Ąžuolyno progimnazija
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Lietuvos vietovardžiai (VLKK)
- ↑ Baltic Maps. „Žemėlapis koordinatėmis 54.68 ir 25.21“ (Map). „Jāņa sēta“ Ltd.
- ↑ Lazdynai (Vilnius). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007
- ↑ Гошкевич И. И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. – Вильна, 1905.
- ↑ Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej, tom 1. – Warszawa, 1938.
- ↑ A. Tarvydo filmas apie stambiaplokščių namų statybą „Baltojo Vilniaus legenda“ 06:10
- ↑ [1]
- Lazdynai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 496
- Lazdynai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1980. T.VI: Kombinacija-Lietuvos, 395 psl.
