Lazdynai (Vilnius)
 | ||
|---|---|---|
  Lazdynai |
||
| Koordinatės | 54°40′30″š. pl. 25°12′29″r. ilg. / 54.675°š. pl. 25.208°r. ilg.Koordinatės: 54°40′30″š. pl. 25°12′29″r. ilg. / 54.675°š. pl. 25.208°r. ilg. | |
| Apskritis |  Vilniaus apskritis
| |
| Savivaldybė |  Vilniaus miesto savivaldybė
| |
| Seniūnija | Lazdynų seniūnija | |
| Gyventojų skaičius | 32 000 | |
 Vikiteka: |
Lazdynai (Vilnius)Vikiteka | |
Lazdynai – Vilniaus miesto dalis, esanti į vakarus nuo miesto centro, dešiniajame Neries krante. Patenka į Lazdynų seniūniją. Tai kalvų ir Neries vingių gana atskirta dalis nuo likusio miesto. Šiaurėje ribojasi su Karoliniškėmis, pietuose–pietvakariuose su Lazdynėliais ir Bukčiais, rytuose Lazdynų tiltu (pastatytas 1969 m.) jungiasi su Naujamiesčiu, vakaruose Gariūnų tiltas veda link Gariūnų, o šiaurės vakaruose Vilniaus vakarinis aplinkkelis skiria nuo Gudelių ir Girulių miško.
Yra Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė ir Lazdynų poliklinika, Vilniaus Šv. Jono Bosko bažnyčia (past. 1996 m.) parapijos namai ir saleziečių vienuolynas, „Litexpo“ parodų rūmai, dalis Pasakų parko, Lazdynų baseinas, 4 vidurinės, pradinė mokykla, darželis‑mokykla, 9 vaikų lopšeliai‑darželiai, bibilioteka, Lazdynų laisvalaikio, Gatvės vaikų centrai, 2 vaikų ir jaunimo klubai – „Klevas“, „Lakštingala“. Stovi skulptūros Darbininkas (1983 m.; skulptorius A. Dimžys), Kanklininkė (1982 m.; skulptorė E. Palčytė‑Kasperavičienė), Rytas (1975 m.; skulptorius G. Karalius), Vėtrungė (1973 m.; skulptorius T. K. Valaitis).[2] Lazdynų pietuose Neris daro kilpą, yra Bukčių miškas, apleistas Bukčių tiltas, senosios Bukčių kapinės, auga saugoma Mažalapė liepa Lazdynuose.
Mikrorajono pastatai išdėstyti kalvotoje vietovėje, mikrorajone palikta nemažai natūraliai ten augusio miško. Automobilių eismo intensyvumas labai mažas, gatvių tinklas retas, tačiau pėstiesiems susisiekimas labai patogus.
Lazdynus aptarnauja 13, 16, 18 nr. troleibusai, 2G, 7, 20, 21, 22, 23, 29, 49, 55, 59, 68, 69, 116 nr. autobusai. Pagrindinės VVT stotelės: Lazdynai, Lazdynų ligoninė, Lazdynų seniūnija, Ryto, Erfurto, Akacijų st.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Lazdynų mikrorajonas pastatytas 1974 m., buvo planuojamas ir statomas kaip parodomasis. Mikrorajono architektai Vytautas Čekanauskas, Vytautas Brėdikis, Vytautas Kazimieras Balčiūnas, Gediminas Valiuškis bei statytojai Algimantas Kleinotas, Vincentas Šileika 1974 m. buvo apdovanoti Lenino premija.[3]
Didžiausios gatvės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Laisvės prospektas;
- Oslo gatvė;
- Architektų;
- Erfurto;
- Žėručio;
- Bukčių;
- Lazdynėlių;
- Šiltnamių.
Švietimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Vilniaus Ąžuolyno progimnazija, Architektų g. 68
- Vilniaus Žėručio pradinė mokykla, Žėručio g. 15
- Vilniaus Sausio 13-osios mokykla, Architektų g. 166
- Vilniaus Minties gimnazija, Erfurto g. 23
- Vilniaus Lazdynų vidurinė mokykla (rusų, lenkų), Žėručio g. 4
- Vilniaus „Versmės“ katalikiškoji gimnazija, Architektų g. 85
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Lazdynai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. 496 psl.
- Lazdynai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1980. T.VI: Kombinacija-Lietuvos, 395 psl.
- ↑ Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
- ↑ Lazdynai (Vilnius). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007
- ↑ A. Tarvydo filmas apie stambiaplokščių namų statybą „Baltojo Vilniaus legenda“ 06:10
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Nuotraukos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Lazdynų rajono vaizdai
Vėtrungė esanti prie Rimi
Šv. Jono Bosko bažnyčia
Lazdynų vidurinė mokykla
Ąžuolyno progimnazija
