Lazdynai (Vilnius)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Portal.svg
Lazdynai
Lazdynai Vilnius.JPG

Lazdynai
Koordinatės 54°40′30″š. pl. 25°12′29″r. ilg. / 54.675°š. pl. 25.208°r. ilg. / 54.675; 25.208 (Lazdynai)Koordinatės: 54°40′30″š. pl. 25°12′29″r. ilg. / 54.675°š. pl. 25.208°r. ilg. / 54.675; 25.208 (Lazdynai)
Apskritis Vilniaus apskrities vėliava Vilniaus apskritis
Savivaldybė Vilniaus miesto savivaldybės vėliava Vilniaus miesto savivaldybė
Seniūnija Lazdynų seniūnija
Gyventojų skaičius 32 000
Commons-logo.svg Vikiteka: Lazdynai (Vilnius)Vikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Lazdýnai
Kilmininkas: Lazdýnų
Naudininkas: Lazdýnams
Galininkas: Lazdýnus
Įnagininkas: Lazdýnais
Vietininkas: Lazdýnuose

Lazdynai – Vilniaus miesto dalis, esanti į vakarus nuo miesto centro, dešiniajame Neries krante. Patenka į Lazdynų seniūniją. Tai kalvų ir Neries vingių gana atskirta dalis nuo likusio miesto. Šiaurėje ribojasi su Karoliniškėmis, pietuose–pietvakariuose su Lazdynėliais ir Bukčiais, rytuose Lazdynų tiltu (pastatytas 1969 m.) jungiasi su Naujamiesčiu, vakaruose Gariūnų tiltas veda link Gariūnų, o šiaurės vakaruose Vilniaus vakarinis aplinkkelis skiria nuo Gudelių ir Girulių miško.

Yra Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė ir Lazdynų poliklinika, Vilniaus Šv. Jono Bosko bažnyčia (past. 1996 m.) parapijos namai ir saleziečių vienuolynas, „Litexpo“ parodų rūmai, dalis Pasakų parko, Lazdynų baseinas, 4 vidurinės, pradinė mokykla, darželis‑mokykla, 9 vaikų lopšeliai‑darželiai, bibilioteka, Lazdynų laisvalaikio, Gatvės vaikų centrai, 2 vaikų ir jaunimo klubai – „Klevas“, „Lakštingala“. Stovi skulptūros Darbininkas (1983 m.; skulptorius A. Dimžys), Kanklininkė (1982 m.; skulptorė E. Palčytė‑Kasperavičienė), Rytas (1975 m.; skulptorius G. Karalius), Vėtrungė (1973 m.; skulptorius T. K. Valaitis).[2] Lazdynų pietuose Neris daro kilpą, yra Bukčių miškas, apleistas Bukčių tiltas, senosios Bukčių kapinės, auga saugoma Mažalapė liepa Lazdynuose.

Mikrorajono pastatai išdėstyti kalvotoje vietovėje, mikrorajone palikta nemažai natūraliai ten augusio miško. Automobilių eismo intensyvumas labai mažas, gatvių tinklas retas, tačiau pėstiesiems susisiekimas labai patogus.

Lazdynus aptarnauja 13, 16, 18 nr. troleibusai, 2G, 7, 20, 21, 22, 23, 29, 49, 55, 59, 68, 69, 116 nr. autobusai. Pagrindinės VVT stotelės: Lazdynai, Lazdynų ligoninė, Lazdynų seniūnija, Ryto, Erfurto, Akacijų st.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1893 m. Rusijos imperijos žemėlapis su pažymėta dabartinių Lazdynų vietove

Lazdynų mikrorajonas pastatytas 1974 m., buvo planuojamas ir statomas kaip parodomasis. Mikrorajono architektai Vytautas Čekanauskas, Vytautas Brėdikis, Vytautas Kazimieras Balčiūnas, Gediminas Valiuškis bei statytojai Algimantas Kleinotas, Vincentas Šileika 1974 m. buvo apdovanoti Lenino premija.[3]

Didžiausios gatvės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lazdynų planas 1980 m.

Parduotuvės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Švietimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
  2. Lazdynai (Vilnius). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007
  3. A. Tarvydo filmas apie stambiaplokščių namų statybą „Baltojo Vilniaus legenda“ 06:10

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuotraukos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]