Maistas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Įvairus augalinis maistas

Maistas – bet kokių neorganinių ir organinių medžiagų visuma, kurią gyvas organizmas gauna iš aplinkos.[1] Jame yra maistinių medžiagų, tokių kaip angliavandeniai, riebalai, baltymai, vitaminai ir mineralinės medžiagos, kurios būtinos kūno audiniams susiformuoti ir atsinaujinti, organizmo gyvybei palaikyti, energijai gauti.[1] Dažniausiai yra augalinės arba gyvulinės kilmės.

Maisto tyrinėjimo sritys vadinasi maisto mokslas ir mitybos mokslas.

Skonio suvokimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Skonis.

Gyvūnai, tiksliau žmonės, turi penkis skonio tipus: saldumas, rūgštumas, sūrumas, kartumas ir umami. Kai gyvūnai evoliucionavo, skoniai, kurie duoda daugiausiai energijos (cukrus ir riebalai) tapo labiau malonūs, kai kiti, pvz., kartūs yra neskanūs.[2] Vanduo, pats svarbiausias išlikimui, neturi skonio.[3]

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 Maistas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008
  2. Evolution of taste receptor may have shaped human sensitivity to toxic compounds
  3. „Why does pure water have no taste or colour?“. The Times Of India. 2004-04-03. 

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka Vikicitatos

Wikiquote logo
Puslapis Vikicitatose
Vikižodynas
WiktionaryLt.svg
Laisvajame žodyne yra terminas maistas