Josvainiai
| Josvainiai | ||
|---|---|---|
| ||
  Josvainiai |
||
| Koordinatės | 55°14′46″š. pl. 23°50′10″r. ilg. / 55.246°š. pl. 23.836°r. ilg.Koordinatės: 55°14′46″š. pl. 23°50′10″r. ilg. / 55.246°š. pl. 23.836°r. ilg. | |
| Apskritis |  Kauno apskritis
| |
| Savivaldybė |  Kėdainių rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Josvainių seniūnija | |
| Gyventojų | 1 122 | |
 Vikiteka |
Josvainiai | |
| Istoriniai pavadinimai | rus. Ясвойни[2], Ясвойне[3] | |
Josvainiai – miestelis Kėdainių rajono savivaldybės teritorijoje, kairiajame Šušvės krante, prie kelio 229 Aristava–Kėdainiai–Cinkiškiai , 10 km į pietvakarius nuo Kėdainių. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras.
Stovi Josvainių Visų Šventųjų bažnyčia (pastatyta 1903 m.), kapinių koplyčia, yra Josvainių gimnazija, paštas (LT-58017), žirgynas, medžio apdirbimo įmonės, jaunimo centras, socialinis ir ugdymo centras (senelių ir vaikų globos namai, vaikų darželis), kultūros namai, biblioteka. 1989 m. atidengtas memorialas Josvainių žemės partizanams.
Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Netoli miestelio yra Josvainių kaimas, o kitame Šušvės upės krante – Juodkaimiai. Prie Josvainių yra Šušvės geomorfologinis draustinis, į šiaurę nuo miestelio – Josvainių miškai.
Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Miestelio pavadinimas kildinamas iš spėjamo asmenvardžio *Josvainis (tokiu pavadinimu yra ir upelis Krekenavos apylinkėse).[4]
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Josvainiai - viena senųjų žemaičių gyvenviečių. Yra rastas senovinis dviašmenis kirvis. XIV a. buvo Josvainių pilis, kurią ne kartą puolė kryžiuočiai, minimas Josvainių valsčius. 1486 m. paminėtas Josvainių miestelis, yra 1529–1567 m. neprivilegijuotųjų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos miestų sąraše. Iki 1569 m. didžiųjų kunigaikščių Josvainių dvaras. 1590 m. pastatyta medinė Josvainių bažnyčia. 1595 m. buvo 112 sodybų. 1624 m. Josvainiai gavo turgų privilegiją. 1699 m. suteiktos Magdeburgo teisės.
Josvainiai labai nukentėjo per XVII a. vidurio – XVIII a. pradžios karus. XVIII a. karų su švedais metu pilis sugriauta. 1792 m. kovo 29 d. miesteliui suteikta savivalda, miesto teisės ir Josvainių herbas. 1812 m. čia vyko Napoleono armijos mūšis su Rusijos kariuomene. 1831 m. miestelį buvo užėmę sukilėliai. XIX a. pabaigoje apie trečdalis gyventojų buvo žydai, miestelyje buvo bažnyčia ir sinagoga. XIX a. pabaigoje Josvainių apylinkėse draudžiamąją lietuvišką spaudą platino knygnešiai A. Raščiukas, J. Stoškus. 1894 m. nukentėjo nuo gaisro. 1900 m. Josvainiuose veikė 50 amatininkų.
1899–1903 m. pastatyta neogotikinė dvibokštė, kryžminio plano Josvainių Visų Šventųjų bažnyčia. 1910 m. atidaryta vaistinė. 1941 m. vokiečių okupacinės valdžios nurodymu nužudyta apie 280 gyventojų, daugiausia žydų. 1941 m., 1947–1949 m. iš Josvainių ištremti 28 gyventojai. Po Antrojo pasaulinio karo apylinkėse veikė Prisikėlimo apygardos Maironio rinktinės Lietuvos partizanai. [5]
1950–1992 m. buvo kolūkio centrinė gyvenvietė. 2006 m. patvirtintas dabartinis Josvainių herbas.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| 1384 m. – XV a. | Josvainių valsčiaus centras | |
| XVI a. vidurys | Žemaitijos seniūnija | |
| XVII a. | ||
| 1775–1791 m. | Šiaulių reparticija | |
| XIX a. 2-oji pusė – XX a. pradžia | ||
| 1919–1950 m. | Kėdainių apskritis | |
| 1950-1995 m. | Josvainių apylinkės centras | Kėdainių rajonas |
| 1995– | Josvainių seniūnijos centras | Kėdainių rajono savivaldybė |
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
 | ||||||||||
| 1738 m. | 1788 m. | 1833 m. | 1841 m. | 1885 m.*[3] | 1897 m.sur. | 1904 m.*[2] | 1923 m.sur.[6] | 1959 m.sur.[7] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 19 kiemai |
59 kiemai |
278 | 545 | 605 | 1 329 | 1 500 | 1 194 | 698 | ||
| 1970 m.sur.[8] | 1977 m.[9] | 1979 m.sur.[10] | 1985 m.[11] | 1989 m.sur.[12] | 2001 m.sur.[13] | 2011 m.sur.[14] | 2021 m.sur. | - | ||
| 728 | 935 | 1 102 | 1 392 | 1 392 | 1 545 | 1 057 | 1 122 | - | ||
| ||||||||||
| ||||||||||
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Lietuvos vietovardžiai (VLKK)
- ↑ 2,0 2,1 Ясвойни. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 41А (82) : Яйцепровод — Ѵ. С.-Петербургъ, 1904., 841 psl. (rus.)
- ↑ 3,0 3,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 5 (Таарджалъ — Яя). СПб, 1885, 994 psl. (Wikisources.org)
- ↑ Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė. Prieiga internete https://ekalba.lt/lietuvos-vietovardziu-geoinformacine-duomenu-baze/
- ↑ Josvainiai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 732 psl.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Josvainiai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 699 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Josvainiai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, V t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1979. T.V: Janenka-Kombatantai, 80 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Algimantas Miškinis ir kt. Josvainiai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 135
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Kauno apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.
- Josvainiai. Mūsų Lietuva, T. 2. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. – 400 psl.
- Jaswojnie. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. III (Haag — Kępy). Warszawa, 1882, 505 psl. (lenk.)
Nuotraukos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Gojaus gatvė
Šušvė Josvainiuose
Paminklas partizanams
Kapinių koplyčia–mauzoliejus
| ||||||||||||||
|
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
|
Angiriai – 8 km | KĖDAINIAI – 10 KM Keleriškiai – 8 km |
| ||||||||
|
|||||||||||
| Juodkaimiai – 1 km KUNIONIAI – 5 km |
Vainikai – 5 km | ||||||||||
