Veliuona

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Veliuona
Veliuona.jpg
Veliuona COA.gif

Veliuona
Koordinatės 55°04′41″š. pl. 23°16′26″r. ilg. / 55.078°š. pl. 23.274°r. ilg. / 55.078; 23.274 (Veliuona)Koordinatės: 55°04′41″š. pl. 23°16′26″r. ilg. / 55.078°š. pl. 23.274°r. ilg. / 55.078; 23.274 (Veliuona)
Apskritis Tauragės apskrities vėliava Tauragės apskritis
Savivaldybė Jurbarko rajono savivaldybės vėliava Jurbarko rajono savivaldybė
Seniūnija Veliuonos seniūnija
Gyventojų (2021) 546
Commons-logo.svg Vikiteka Veliuona
Vietovardžio kirčiavimas
(3 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Veliuonà
Kilmininkas: Veliuonõs
Naudininkas: Veliúonai
Galininkas: Veliúoną
Įnagininkas: Veliúona
Vietininkas: Veliuonojè
Istoriniai pavadinimai rus. Велiона, rus. Велена, rus. Велона,[2][3] vok. Welohnen

Veliuona – miestelis Jurbarko rajono savivaldybės rytinėje dalyje, 36 km į rytus nuo Jurbarko, prie kelio  141  KaunasJurbarkasŠilutėKlaipėda , dešiniajame Nemuno krante. Seniūnijos centras, priklauso Antkalnės ir Veliuonos seniūnaitijoms. Urbanistikos paminklas, istorinis kraštovaizdžio draustinis. Viršutinė terasa vadinama Antkalne, apatinė – Pakalne.

Stovi mūrinė Veliuonos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia (pastatyta 1644 m.), yra Antano ir Jono Juškų vidurinė mokykla (su tautosakininkų brolių A. ir J. Juškų ekspozicija), biblioteka, Veliuonos kultūros centras, paštas (LT-74054), stovi Veliuonos dvaro sodyba (XIX a. pradžia, dabar kraštotyros muziejus), Vytauto Didžiojo paminklas (miestelyje priešais bažnyčią pastatytas 1930 m., autorius Apolinaras Šimkūnas), Gedimino paminklas (ant I piliakalnio pastatytas 1922 ar 1925 m.), aukuras deivei Velionai (ant I piliakalnio), Kristaus skulptūra (autorius Sigitas Straigys), Veliuonos jubiliejinis paminklas (atidengtas 1991 m., skulptorius Š. Šimulynas). Pakalnėje išlikęs grūdų sandėlis-magazinas (XIX a.).

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Panemuniu regioninis parkas.png
Veliuona iš paukščio skrydžio

Miestelis įsikūręs dviem aukštais Nemuno terasoje – Pakalnėje ir Antkalnėje. Nuo Pakalnės atsiveria paukščių regykla, miestelyje vyksta novelės vakarai, baroko muzikos dienos. Stačiuose Nemuno slėnio krantuose stūkso du Veliuonos piliakalniai maždaug 30 m aukščio, papiliai, piliavietės. Čia ant piliakalnio stovėjo Junigedos pilis, kuri nuo 1315 m. vadinama Veliuonos vardu. Manoma, kad čia, kryžiuočiams pirmąsyk panaudojus šaunamąjį ginklą, žuvo ir buvo palaidotas kunigaikštis Gediminas.

Netoli Vytauto paminklo yra mitologinis akmuo su įspausta pėda. Pasakojama, kad statant bažnyčią, velnias pagrobė akmenį, tačiau Mergelė Marija atėmė iš jo akmenį ir grąžino bažnyčios statybai. Nuo to laiko akmenyje liko įsispaudusi Marijos pėda. Tačiau istorikai spėja, kad akmenys su pėda dažniausiai žymėdavo senovės genčių gyvenamąsias vietas. Netoli šio akmens yra Sigito Straigio sukurta meninė kompozicija – ant akmens padėtas kalavijas ir karūna. Tai simbolizuoja tuos laikus, kai Veliuona XIII a. pabaigoje – XV a. pradžioje, 250 metų trukusiame gynybiniame kare prie kryžiuočius buvo svarbiausias Lietuvos gynybos centras.

Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Deivė Veliona prie Ražarnių kelio

Nuo 1291 m. kryžiuočių minimos Junigedos pilies vietoje minima Veliuonos pilis. Ji yra vandenvardinis vietovardis, pavadintas pagal čia pat tekantį Veliuonos upelį (dešinysis Nemuno intakas).[4] Tačiau legendose taip pat yra pasakojama, kad šiose vietose stovėjusi mirusiųjų deivės Velionos šventykla, kurios vardą galima sieti su šaknimi „vel-“, turinčią ryšį su pomirtinio gyvenimo būtybėmis (pvz., velniu). Tai buvo mirusiųjų, vėlių deivė. Junigedos pervadinimas Veliuona galėjo turėti religinę prasmę (pvz., kovose dalyvaujant žuvusių gynėjų vėlėms)[5]. Veliuonos vardas nurodomas jau 1315 m. kaip Wilhun – ji minima Sembos kanauninko kronikoje.[6]

XIII–XIV a. kryžiuočiai miestelį vadino Frydebergu (vok. Friedeberg – „taikos kalnas“).

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Veliuona XIX amžiuje
Paminklas Gediminui
Paminklas Vytautui Didžiajam

Veliuona – viena seniausių Lietuvos gyvenviečių. Archeologiniai radiniai rodo, kad žmonės čia gyveno jau akmens amžiuje. 1291 m. Veliuonos pilis (tuomet žinoma kaip Junigeda) pirmą kartą paminėta Petro Dusburgiečio kronikoje. Veliuonos tvirtovė XIII a.XIV a. buvo viena svarbiausių tvirtovių dešiniajame Nemuno krante, kovojant su kryžiuočiais. Už keleto kilometrų nuo dabartinio miestelio 1337 m. buvo minima kryžiuočių pilis Bajerburgas.

1348 m. Aukštutinio Reino kronika mini Veliuonos pilies sunaikinimą, tačiau 1349 m. pilis vėl atstatyta, kurią 1364 m. puolė Ordino magistras: priešpiliai buvo paimti kryžiuočių, bet pilies gynėjai nepasidavė, todėl puolėjai padegė pilį ir šioji pasidavė. 1367 m. atstatyta pilis vėl buvo užpulta ir ją padegė patys gynėjai atsitraukdami.

Veliuonoje lankėsi, kovojo ir, anot metraščių, mirė sužeistas Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas, todėl vienas iš trijų Veliuonos piliakalnių pavadintas Gedimino Kapo kalnu. 1412 m., pasibaigus kryžiuočių puldinėjimams, Ldk Vytautas Veliuonoje pastatė pilį ant II piliakalnio.

1421 m. minimas miestas (pastatyta Veliuonos bažnyčia). 1443 m. suteikta Magdeburgo teisė. XVI a. šalia pastatyta mokykla, viena pirmųjų Lietuvoje. 1501 m. Ldk Aleksandras Veliuonai patvirtino Magdeburgo (savivaldos) teises. 1549 m. Ldk Žygimantas Augustas Veliuoną užrašė Barborai Radvilaitei. [7]

Sovietmečiu buvo Petro Cvirkos kolūkio gyvenvietė. 1992 m. patvirtintas dabartinis Veliuonos herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XV–XVIII a. Veliuonos valsčiaus centras ?
XIX a. 2-oji pusė – 1947 m. Kauno apskritis
19471950 m. Jurbarko apskritis
19501962 m. Veliuonos apylinkės centras Vilkijos rajonas
1962 m. Kauno rajonas
19621995 m. Jurbarko rajonas
1995 Veliuonos seniūnijos centras Jurbarko rajono savivaldybė


Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1862 m. ir 2021 m.
1862 m.*[3] 1892 m.*[2] 1902 m.[8] 1923 m.sur.[9] 1959 m.sur.[10] 1970 m.sur. 1979 m.sur.[11]
393 1 000 913 573
470 (miestelyje)
103 (dvare)
491 503 796
1983 m. 1987 m.[12] 1989 m.sur.[13] 2001 m.sur.[14] 2011 m.sur.[15] 2021 m.sur.[16] -
761 886 962 883 726 546 -
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.


Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nemunu plaukia ledai
Nemuno vaizdas iš Veliuonos bažnyčios varpinės 2013 02 03

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos vietovardžiai (VLKK)
  2. 2,0 2,1 Велона. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 5А (10) : Вальтер — Венути. С.-Петербургъ, 1892., 854 psl. (rus.)
  3. 3,0 3,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 1 (Аа — Гямъ-маликъ). СПб, 1862, 417 psl. (Wikisources.org)
  4. Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 247
  5. Jonas Trinkūnas. Lietuvių senosios religijos kelias. – Vilnius, 2009. psl. 91 (PDF).
  6. 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. – Kaunas, Terra Publica, 2010. // psl. 286
  7. Lietuvos valdovai (XIII–XVIII a.). Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, Vilnius, 2004. 123 p.
  8. Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
  9. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  10. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  11. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  12. Veliuona. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. - 479
  13. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  14. Tauragės apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  15. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.
  16. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
  17. https://www.veliuona.jurbarkas.lm.lt/musu-gimnazija/istorija
  18. https://veliuonietis.wordpress.com/vadovai-2/
  19. https://modernizmasateiciai.lt/s-ir-k-baturu-namas/
  20. https://www.bernardinai.lt/sirvintu-giedraiciu-kautyniu-dalyviu-atsiminimai-tarp-herojinio-diskurso-ir-subjektyviu-patirciu/
  • Veliuonos sakmės ir padavimai (sud. Stasys Liutvinavičius). – Radviliškis: Litera, 2007. – 40 p. – ISBN 978-9955-410-59-1
  • Veliuona. Mūsų Lietuva, T. 2. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. – 338 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Aplinkinės gyvenvietės

Blank-50px.png Blank-50px.png
JURBARKAS – 36 km
RAUDONĖ – 10 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Klangiai – 3 km
SEREDŽIUS – 10 km