Pereiti prie turinio

Rumšiškių valsčius

54°52′š. pl. 24°13′r. ilg. / 54.86°š. pl. 24.22°r. ilg. / 54.86; 24.22

Rumšiškių valsčius
Laikotarpis: XV a.1950 m.
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras:Rumšiškės
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Kauno apskritis (1508, 1565)
Rusijos imperija Rusijos imperija
Kauno gubernijaKauno apskritis (1861–1915)
Lietuva Lietuva
Kauno apskritis (1919–1940)
Nacistinė Vokietija Nacistinė Vokietija
OstlandasKauno apskritis (1941–1944)
Sovietų Sąjunga Sovietų Sąjunga
Lietuvos TSRKauno apskritis (1944–1946)
Kaišiadorių apskritis (1946–1950)

Rumšiškių valsčius (rus. Румшишская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės vidurio Lietuvos teritorije, dešiniajame Nemuno krante, į rytus nuo Kauno. Centras – Rumšiškės. 1932 m. būstinė buvo vyskupo A. Baranausko gatvėje.

XV a. pabaigoje – XVI a. pradžioje minimas Rumšiškių valsčius. 1508 m. jis minimas kaip vienas iš keturių Kauno apskrities valsčių.[1] 1557 m. buvo karališkasis valsčius. Atkurtas 1861 m. Kauno gubernijoje.[2] Panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Kaišiadorių rajonui (7 apylinkės).

Valsčiaus istorija
MetaiPlotas, km²Gyventojų sk.Ūkių sk.SuskirstymasGyvenvietės
1877 m.3403187 kiemai [3]5 seniūnijos29
1923 m.
(išsamiau)
1485730110346 gyvenvietės [4]
1932 m.13465007 seniūnijos [5]
1949-01-01
(išsamiau)
1507 apylinkės [6]
Pagrindinė gyvenvietėSeniūnija, 1932 m.[9]Apylinkė, 1949 m.[10]
DovainonysDovainių seniūnijaDovainonių apylinkė
GastilonysGastilonių seniūnijaGastilonių apylinkė
PamierisPamierio seniūnijaPamierio apylinkė
PašuliaiPašulių seniūnijaPašulių apylinkė
PravieniškėsPraveniškių seniūnijaPravieniškių apylinkė
RumšiškėsRumšiškės seniūnijaRumšiškių apylinkė
UžtakaiUžtakų seniūnijaUžtakų apylinkė
Iš viso:7 seniūnijos7 apylinkės

Valsčiuje 1923 m. gyventojų surašymo metu buvo šios gyvenvietės:

  • Aleksandruvkos k.
  • Aštrago k.
  • Baniškių k.
  • Bartkūnų k.
  • Byliškės (Vojakiškės) k.
  • Būdos vs.
  • Dambravos k.
  • Dyliškės vs.
  • Dovainonių I k.
  • Dovainonių II k.
  • Dovainonių III k.
  • Frankavos-Bartkūnų plv.
  • Gastilonių k.
  • Gojaus vs.
  • Grabučiškės k.
  • Guronų k.
  • Gūtos k.
  • Jekštonių k.
  • Jurgiškės k.
  • Kalnelio (Gorkų) vs.
  • Kapitoniškės plv.
  • Karčupio k.
  • Kieliškių k.
  • Lašinų k.
  • Leliušių k.
  • Livintų k.
  • Mackūnų k.
  • Milžinų k.
  • Mozūriškės vs.
  • Naujasodžių k.
  • Paažerių (Pievelės) k.
  • Pagirio (Paliesio) k.
  • Panerio k.
  • Pašulių k.
  • Pentiškių k.
  • Petriškių dv.
  • Piktavydžio k.
  • Pravieniškės k.
  • Rumšiškių mstl.
  • Šilinių vs.
  • Uogintų dv.
  • Užtakio k.
  • Vigoniškių plv.
  • Vojakiškių (Byliškės) vs.
  • Vosyliškių dv.
  • Zasciankos dv.

Žymūs žmonės

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metaiGimimo vietaŽmogusMirties metai
1857UogintaiJuozas Kačinskas, veterinaras1932
1924DambravaPetras Limanauskas, tekstilininkas1999

Rumšiškių valsčiaus raštininkų mokykloje 18511853 m. mokėsi poetas Antanas Baranauskas (1835–1902).

  1. Jonas Totoraitis. Sūduvos Suvalkijos istorija. – Kaunas, 1938; T. 1, p. 54.
  2. Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 151 psl.
  3. Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 27 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
  4. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. – Kaunas, Centralinis Statistikos Biuras, 1925. // psl. 76
  5. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 569–583 psl.
  6. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 31
  7. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 573 psl.
  8. Savivalda. Kaišiadorys: XX a. pradžios skonis. Kaišiadorių muziejus, 2014.
  9. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 580 psl.
  10. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 33