Pereiti prie turinio

Miltai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kvietiniai miltai

Miltai – maisto ingredientas, pagrindinė kepinių sudedamoji dalis, gaminama, permalant grūdus. Turi daug angliavandenių, ypač – krakmolo, šiek tiek baltymų ir cukrų, ląstelienos.

Miltai skirstomi pagal žaliavą į ruginius, kvietinius, miežinius, kukurūzų, ryžių, sorų ir kitus. Europoje, JAV, Kanadoje dažniausiai naudojami kvietiniai miltai.

Archeologiniai atradimai Azijoje įrodo, kad miltai buvo malami daugiau nei prieš 75 000 metų.

Lietuvoje gaminami ir parduodami iš maistinių grūdų sumalti miltai skirstomi į tam tikrus tipus pagal standartą LST 1133:2003. Tipas žymimas skaičiumi ir raide (pvz., 405 D, 550 C), jį lemia po sudeginimo likęs pelenų ir glitimo baltymų kiekis. Pelenų kiekis matuojamas 100 g miltų sudeginant 900 °C karščio laboratorijos krosnyje (ISO 2171 standartu apibrėžtas metodas A), skaičius reiškia likusių pelenų kiekį miligramais, kvietiniuose miltuose šis kiekis svyruoja nuo 405 (geriausi aukščiausios rūšies miltai) iki 1600, rupių miltų pelenų kiekis yra 2000 mg ir daugiau. Glitimą nusako raidė (geresniuose miltuose arčiau abėcėlės pradžios).

Lietuvoje 1 gyventojas per metus vidutiniškai suvartoja 110–150 kg miltų.[1]

Vikicitatos

Wikiquote logo
Wikiquote logo
Puslapis Vikicitatose