Panemunė (Kaunas)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Panemunė
Vietovė prijungta prie miesto 1931 m.
A.Panemune 2006-06-03.jpg

Panemunė
Koordinatės 54°51′40″š. pl. 23°57′50″r. ilg. / 54.861°š. pl. 23.964°r. ilg. / 54.861; 23.964 (Panemunė)Koordinatės: 54°51′40″š. pl. 23°57′50″r. ilg. / 54.861°š. pl. 23.964°r. ilg. / 54.861; 23.964 (Panemunė)
Apskritis Kauno apskrities vėliava Kauno apskritis
Savivaldybė Kauno miesto savivaldybės vėliava Kauno miesto savivaldybė
Seniūnija Panemunės seniūnija
Commons-logo.svg Vikiteka Panemunė (Kaunas)
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė)
Vardininkas: Pa­nemùnė
Kilmininkas: Pa­nemùnės
Naudininkas: Pa­nemùnei
Galininkas: Pa­nemùnę
Įnagininkas: Pa­nemunè
Vietininkas: Pa­nemùnėje
Istoriniai pavadinimai lenk. Poniemoń, rus. Понѣмонь[1], rus. Понемонь

Panemunė (anksčiau Aukštoji Panemunė) – Kauno miesto dalis, esanti į pietryčius nuo miesto centro, kairiajame Nemuno krante priešais Žemuosius Šančius, aukščiau Jiesios upės žiočių.[2]

Stovi Aukštosios Panemunės Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčia (nuo 1859 m.), rugpjūčio mėnesį kasmet vyksta šv. Roko atlaidai. Veikia Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos Gailestingumo Motinos koplyčia. Panemunėje plyti didžiausias Kaune Panemunės šilas. Dalį teritorijos užima carinio laikotarpio karinis miestelis. Kareivinių gatvėje 2020 m. atnaujintas Panemunės stadionas. Yra senelių namai.

Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gyvenvietė pavadinta pagal upę, pratekančią šalia – Nemuną.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Paminklas Jonui Basanavičiui
Bendruomenės namai
Panemunės tiltas

1384 m. kryžiuočių karo kelių aprašymuose paminėtas Vaišvydų kaimas. XVI a. minimas Panemunės kaimas, 1559 m. – Panemunės dvaras. Istorikai spėja, kad XVII a. prie dvaro jau buvęs ir Panemunės miestelis.

XVII a. Panemunės savininku tapo iš žemaičių bajorų kilęs Simonas Sirutis. 1742 m. karaliaus Augusto III jis paskirtas Kauno seniūnu. Vėliau S. Siručio sūnėnas Bernardas Motiejus Sirutis tapo pirmuoju Panemunės klebonu. 1763 m. Panemunei suteiktos miesto teisės. XVII a. čia įsikūrė žydų kapinės.

1859–1860 m. klebono R. Bučionio pastangomis pastatyta mūrinė bažnyčia. 1864 m. rašytiniuose šaltiniuose paminėtas bavariško alaus fabrikėlis – bene pirmoji pramonės įmonė Panemunėje. 1870 m. Panemunė neteko miesto teisių.[3] XIX a. pabaigoje Panemunė išpirkta iš paskutiniųjų jos savininkų – Hassfortų.

1877 m. Panemunėje įkurta pirmoji mokykla.[4]

Rusijos imperijos valdžia Panemunę pasirinko savo vakarinėms sienoms stiprinti – Kauno tvirtovės statybai. 1913 m. čia įrengtas pirmasis Lietuvoje aerodromas. Apie 1900 m. veikė Panemunės Arkangelo Mykolo cerkvė. 1917 m. įkurtos Panemunės kapinės. Jose palaidotas prezidentas Aleksandras Stulginskis, lakūnas Jurgis Dobkevičius, knygnešys Adomas Grinevičius, kiti visuomenės veikėjai, žymūs asmenys.

1922 m. į Panemunę atkelta Karo mokykla, tarpukaryje įrengtas vienas geriausių Lietuvos kariuomenės sporto stadionų.[5].

19191935 m. vyko traukinių eismas siauruoju geležinkeliu Panemunė-Senamiestis. 1924 m. ėmė kursuoti autobusai nuo Kauno rotušės. 19271928 m. pastatytas gelžbetoninis tiltas per Nemuną tarp Šančių ir Panemunės. 1931 m. LR ministerių kabineto nutarimu Panemunės miestelis prijungtas prie Kauno ir perėjo miesto savivaldybės žinion, įsteigta Vytauto Didžiojo aukštoji karo mokykla.

1933 m. Panemunė paskelbta kurortu, tapo turtingų miestiečių užmiesčio namų (daugiausia medinių) rajonu. Buvo statomi vilas primenantys individualūs ir daugiabučiai namai, atitraukti toliau nuo gatvės. Sklypai dideli ir gausiai apželdinti. A. Smetonos alėjoje, Gailutės gatvėje iki šiol yra išlikę tarpukario pastatų, išsiskiriančių įdomia eklektiška architektūra.

1952 m. įkurta biblioteka, 1957 m. pastatytas gelžbetoninis Panemunės tiltas.

Šiuo metu Panemunė apima ir Jiesios kraštovaizdžius.

20132015 m. Panemunės-Šančių tiltas buvo restauruojamas. Panemunę su kitomis miesto dalimis jungia Panemunės tiltas, Jiesios tiltas, Hidroelektrinės tiltas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XVIII a. pradžia – XX a. pradžia Panemunės valsčiaus centras Marijampolės apskritis
19201931 m. Kauno apskritis
19311950 m. Kauno miestas
19952000 m. Kauno miesto savivaldybė
2000 Panemunės seniūnija


Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1888 m. ir 2001 m.
1888 m.[6] 1923 m.sur.[7] 2001 m.sur.?
2 145 4 168 9 900


Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Понѣмонь. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 24А (48) : Полярные сияния — Прая. С.-Петербургъ, 1898., 542 psl. (rus.)
  2. Baltic Maps. „Žemėlapis koordinatėmis 54.86 ir 23.96“ (Map). „Jāņa sēta“ Ltd. 
  3. Dziennik Praw, rok 1870, tom 70, nr. 242, str. 189.
  4. „Kauno miesto savivaldybė Panemunės seniūnija“. kaunas.lt. 2015-03-24. Suarchyvuota iš originalo 2016-03-24. Nuoroda tikrinta 2016-04-24. 
  5. Skaidra Grabauskienė. Aukštosios Panemunės kareivinių vidaus gyvenimas ir įtaka vietos bendruomenei 112 p. vdu.lt
  6. Списки населенныхъ мѣстъ Сувалкской губерніи: как матеріалъ для историко-этнографической географіи края. Собралъ Э. А. Вольтеръ. Санктпетербургъ, 1901.
  7. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]