Kruonio valsčius
Koordinatės: 54°46′š. pl. 24°14′r. ilg. / 54.76°š. pl. 24.24°r. ilg.
| Kruonio valsčius | |
|---|---|
| Laikotarpis: XIX a. – 1950 m. | |
  | |
| Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje | |
| Adm. centras: | Kruonis |
 Rusijos imperija
| |
| Vilniaus gubernija | Trakų apskritis (186?–1915) |
 Lietuva
| |
| Trakų apskritis (1919–1940) | |
 Trečiasis Reichas
| |
| Ostlandas | Trakų apskritis (1941–1942) Kauno apskritis (1942–1944) |
 Tarybų Sąjunga
| |
| Lietuvos TSR | Kauno apskritis (1944–1946) Kaišiadorių apskritis (1946–1950) |
Kruonio valsčius (rus. Кроньская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės pietų Lietuvos teritorije. Centras – Kruonis.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Valsčius įkurtas XIX a. Vilniaus gubernijoje.[1] 1940 m. priskirtas Kauno apskričiai. 1941 m. rugpjūčio pabaigoje – rugsėjo pradžioje vokiečių okupacinės valdžios nurodymu nužudyti 124 Kruonio valsčiaus žydai. Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Žiežmarių rajonui (12 apylinkių).
| Valsčiaus istorija | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1869 m. | 4901 | 420 kiemų [2] | 79 | ||
| 1874 m. | 5560 | 455 kiemai [3] | 11 seniūnijų | 95 | |
| 1880 m. | 5935 | 455 kiemai [4] | 11 seniūnijų | 95 | |
| 1885 m. | 7238 | 499 kiemai [5] | 10 seniūnijų | 95 | |
| 1890 m. | 8993 | 499 kiemai [6] | 11 seniūnijų | 95 | |
| 1923 m.[7] | 238 | 9529 | 1894 | ||
| 1949-01-01 (išsamiau) |
232 | 12 apylinkių [8] | |||
Vadovai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- A. Černiavskis, nuo 1882 m.[9]
- Antanas Vedeckas, XX a. tarpukaris [10]
Suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| Pagrindinė gyvenvietė | Seniūnija, 1874 m. (rus.)[11] | Apylinkė, 1949 m.[12] |
|---|---|---|
| Anglininkai | Англеникское | Anglininkų apylinkė |
| Darsūniškis | Дорсунишское | Darsūniškio apylinkė |
| Dijokiškės | - | Dijokiškių apylinkė |
| Domeikiemis | Домейковское | - |
| Ginteikiškės | - | Ginteikiškių apylinkė |
| Kairiškės | Кайришское | - |
| Kalviai | Ковальское | Kalvių apylinkė |
| Kruonis | Кронское | Kruonio apylinkė |
| Nikadamava | Никодимовское | - |
| Plaskūnai | - | Plaskūnų apylinkė |
| Rokiškės I | - | Rokiškių apylinkė |
| Sekionys | Сѣканское | - |
| Sevelionys | - | Sevelionių apylinkė |
| Šnipeliai | Шнипельское | - |
| Toliškės | Талишское | - |
| Užgirėlis | - | Užgirėlio apylinkė |
| Vekonys | - | Vekonių apylinkė |
| Vilūnai | - | Vilūnų apylinkė |
| Žydeikiškės | Жидейкишское | - |
| Iš viso: | 11 seniūnijų | 12 apylinkių |
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| Valsčiuje gimę žymūs žmonės | |||
|---|---|---|---|
| Gimimo metai | Gimimo vieta | Žmogus | Mirties metai |
| 1925 | Girgždai | Juozas Degutis, chemikas | 2003 |
| 1929 | Girgždai | Jonas Grigonis, filosofas | |
| 1929 | Apsuona | Janina Berūkštytė, aktorė | 2016 |
| 1936 | Užgirėlis | Juozapas Matulaitis, vyskupas | |
| 1941 | Lapainia | Vytautas Morkūnas, hidrotechnikos inžinierius | 2013 |
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 142 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1870 годъ. // PDF 287 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1875 годъ. // PDF 289 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1881 годъ. // PDF 326 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1886 годъ. // PDF 326 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1891 годъ. // PDF 504 psl.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 31
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1887 годъ. // PDF 412 psl.
- ↑ Savivalda. Kaišiadorys: XX a. pradžios skonis. Kaišiadorių muziejus, 2014.
- ↑ Списокъ волостей и сельскихъ обществъ по мировымъ участкамъ Виленской губерніи 1874 года. – Вильна, Виленская Губернская Типографiя, 1874. // PDF 299–301 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 32