Kruonio valsčius

Koordinatės: 54°46′š. pl. 24°14′r. ilg. / 54.76°š. pl. 24.24°r. ilg. / 54.76; 24.24
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

54°46′š. pl. 24°14′r. ilg. / 54.76°š. pl. 24.24°r. ilg. / 54.76; 24.24

Kruonio valsčius
Laikotarpis: XIX a.1950 m.
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras: Kruonis
Rusijos imperija Rusijos imperija
Vilniaus gubernija Trakų apskritis (186?–1915)
Lietuva Lietuva
Trakų apskritis (1919–1939?)
Kauno apskritis (1940)
Trečiasis Reichas Trečiasis Reichas
Ostlandas Trakų apskritis (1941–1942)
Kauno apskritis (1942–1944)
Sovietų Sąjunga Sovietų Sąjunga
Lietuvos TSR Kauno apskritis (1944–1946)
Kaišiadorių apskritis (1946–1950)

Kruonio valsčius (rus. Кроньская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės pietų Lietuvos teritorijoje. Centras – Kruonis.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Valsčius įkurtas XIX a. Vilniaus gubernijoje.[1] 1940 m. priskirtas Kauno apskričiai. 1941 m. rugpjūčio pabaigoje – rugsėjo pradžioje vokiečių okupacinės valdžios nurodymu nužudyti 124 Kruonio valsčiaus žydai. Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Žiežmarių rajonui (12 apylinkių).

Valsčiaus istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Ūkių sk. Suskirstymas Gyvenvietės
1869 m. 4901 420 kiemų [2] 79
1874 m. 5560 455 kiemai [3] 11 seniūnijų 95
1880 m. 5935 455 kiemai [4] 11 seniūnijų 95
1885 m. 7238 499 kiemai [5] 10 seniūnijų 95
1890 m. 8993 499 kiemai [6] 11 seniūnijų 95
1923 m.[7] 238 9529 1894
1932 m. 169 10944 12 seniūnijų [8]
1949-01-01
(išsamiau)
232 12 apylinkių [9]

Vadovai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinė gyvenvietė Seniūnija, 1874 m. (rus.)[13] Seniūnija, 1932 m.[14] Apylinkė, 1949 m.[15]
Anglininkai Англеникское Anglininkų seniūnija Anglininkų apylinkė
Darsūniškis Дорсунишское Darsūniškio seniūnija Darsūniškio apylinkė
Dijokiškės - Dijokiškių seniūnija Dijokiškių apylinkė
Domeikiemis Домейковское - -
Ginteikiškės - Ginteikiškių seniūnija Ginteikiškių apylinkė
Kairiškės Кайришское - -
Kalviai Ковальское Kalvių seniūnija Kalvių apylinkė
Kruonis Кронское Kruonio seniūnija Kruonio apylinkė
Nikadamava Никодимовское - -
Plaskūnai - Plaskūnų seniūnija Plaskūnų apylinkė
Rokiškės I - Rokiškių seniūnija Rokiškių apylinkė
Sekionys Сѣканское - -
Sevelionys - Sevelionių seniūnija Sevelionių apylinkė
Šnipeliai Шнипельское - -
Toliškės Талишское - -
Užgirėlis - Užgirėlio seniūnija Užgirėlio apylinkė
Vekonys - Vekonių seniūnija Vekonių apylinkė
Vilūnai - Vilūnų seniūnija Vilūnų apylinkė
Žydeikiškės Жидейкишское - -
Iš viso: 11 seniūnijų 12 seniūnijų 12 apylinkių

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai Gimimo vieta Žmogus Mirties metai
1925 Girgždai Juozas Degutis, chemikas 2003
1929 Girgždai Jonas Grigonis, filosofas
1929 Apsuona Janina Berūkštytė, aktorė 2016
1936 Užgirėlis Juozapas Matulaitis, vyskupas
1941 Lapainia Vytautas Morkūnas, hidrotechnikos inžinierius 2013

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 142 psl.
  2. Памятная книжка Виленской губернiи на 1870 годъ. // PDF 287 psl.
  3. Памятная книжка Виленской губернiи на 1875 годъ. // PDF 289 psl.
  4. Памятная книжка Виленской губернiи на 1881 годъ. // PDF 326 psl.
  5. Памятная книжка Виленской губернiи на 1886 годъ. // PDF 326 psl.
  6. Памятная книжка Виленской губернiи на 1891 годъ. // PDF 504 psl.
  7. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  8. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 739–747 psl.
  9. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 31
  10. Памятная книжка Виленской губернiи на 1887 годъ. // PDF 412 psl.
  11. Savivalda. Kaišiadorys: XX a. pradžios skonis. Kaišiadorių muziejus, 2014.
  12. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 740 psl.
  13. Списокъ волостей и сельскихъ обществъ по мировымъ участкамъ Виленской губерніи 1874 года. – Вильна, Виленская Губернская Типографiя, 1874. // PDF 299–301 psl.
  14. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 744 psl.
  15. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 32