Karmėlavos valsčius
Koordinatės: 54°58′š. pl. 24°04′r. ilg. / 54.97°š. pl. 24.07°r. ilg.
| Karmėlavos (Petrašiūnų) valsčius | ||
|---|---|---|
| ||
  | ||
| Valstybė |  Lietuva
| |
| Administracinis centras | Karmėlava, Petrašiūnai (1945–1947) | |
| 1565, 1945–1950 m. | Kauno apskritis | |
Karmėlavos valsčius (1945–1947 m. Petrašiūnų valsčius) buvo į šiaurės rytus nuo Kauno. Centras – Karmėlava (1945–1947 m. Petrašiūnai).
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Karmėlavos valsčius minimas XVI a.
Po II pasaulinio karo įkurtas Petrašiūnų valsčius. Gali būti, kad jis suformuotas buvusio Pažaislio valsčiaus vietoje ar jo dalyje, kadangi iki tol pastarojo valsčiaus centras buvo Petrašiūnai. Nors Petrašiūnai prie Kauno prijungti 1946 metais, tačiau Petrašiūnų valsčius gyvavo iki 1947 m. lapkričio 6 d., kai pavadinimas ir centras buvo perkeltas į Karmėlavą. 1949 m. iš Karmėlavos valsčiaus buvo ištremta 12 šeimų, iš viso 43 žmonės.[1] Karmėlavos valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija priskirta Vilijampolės rajonui (9 apylinkės).
| Valsčiaus istorija | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Kiti teritoriniai vienetai | Gyvenvietės |
| 1949[2] (išsamiau) |
173 | 9 apylinkės | |||
Apylinkės 1949 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Karmėlavos apylinkė
- Mikainių apylinkė
- Neveronių apylinkė
- Palemono apylinkė
- Paskutiškių apylinkė
- Ramučių apylinkė
- Svilonių apylinkė
- Užusalių apylinkė
- Vieškūnų apylinkė
Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| Valsčiuje gimę žymūs žmonės | |||
|---|---|---|---|
| Gimimo metai | Gimimo vieta | Žmogus | Mirties metai |
| 1940 | Svilonėliai | Aleksandras Kmitas, agronomas | |
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ „Karmėlavos seniūnija“. karmelava.eu. Suarchyvuotas originalas 2016-03-24. Nuoroda tikrinta 2016-04-17.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl.