Karmėlava

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Karmėlava
2020, Karmėlavos seniūnija.JPG
Karmėlavos seniūnijos, bibliotekos ir policijos pastatas
Karmelava COA.gif

Karmėlava
Koordinatės 54°58′08″š. pl. 24°03′58″r. ilg. / 54.969°š. pl. 24.066°r. ilg. / 54.969; 24.066 (Karmėlava)Koordinatės: 54°58′08″š. pl. 24°03′58″r. ilg. / 54.969°š. pl. 24.066°r. ilg. / 54.969; 24.066 (Karmėlava)
Apskritis Kauno apskrities vėliava Kauno apskritis
Savivaldybė Kauno rajono savivaldybės vėliava Kauno rajono savivaldybė
Seniūnija Karmėlavos seniūnija
Gyventojų (2021) 1 195
Commons-logo.svg Vikiteka Karmėlava
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Karmė́lava
Kilmininkas: Karmė́lavos
Naudininkas: Karmė́lavai
Galininkas: Karmė́lavą
Įnagininkas: Karmė́lava
Vietininkas: Karmė́lavoje
Istoriniai pavadinimai rus. Кормяловъ[2]

Karmėlava – miestelis Kauno rajono savivaldybėje, kairiajame Neries krante, prie kelio  A6  KaunasZarasaiDaugpilis , 6 km į šiaurės rytus nuo šiaurinės Kauno ribos. Seniūnijos centras. Miestelio planas linijinis.

Stovi medinė Karmėlavos Šv. Onos bažnyčia (pastatyta 1945 m.), yra Kauno oro uostas, Karmėlavos Balio Buračo gimnazija, biblioteka (įkurta 1939 m.), paštas (LT-54085). Gimnazijos skvere stovi koplytstulpis (1997 m., autorius E. Banys), į vakarus nuo miestelio yra Karmėlavos kapinės (82 ha, pagrindinės Kauno miesto gyventojų kapinės, veikiančios nuo 1985 m.). Aptiktas Karmėlavos kapinynas, stūkso Karmėlavos piliakalnis.

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Karmėlavos kapinės – pagrindinės Kauno miesto gyventojų kapinės

Nuo Karmėlavos piliakalnio atsiveria plati Neries slėnio panorama. Greta miestelio yra mažesnė gyvenvietė – Karmėlava II.

Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tiksli Karmėlavos vardo kilmė neaiški, bet tikriausiai tai asmenvardinis vietovardis (plg. pavardes Karmelãvičius, Karmelẽvičius, Karmilãvičius, Karmalãvičius).[3] Priesaga -ava yra slaviškos kilmės, bet tikriausiai susiformavusi vėliau nei šaknis. Istorikai mano, kad pastaroji galėjo kilti nuo pavardės Kurmis ar Kurmelis, bet nežinia, kodėl šaknyje pasikeitė raidė u į raidę a. Kitų teigimu, tai sudurtinis kuršių ir jotvingių vietovardis, reiškiantis kuršių kraštą, bet šakninio balsio kaita vistiek išlieka neaiški. Gali būti, kad šaknis karmėl- siejasi su karmelitais.

Liaudies etimologija mena legendą apie merginą, kuri labai patiko karaliui. Tas ją pakvietė į savo pilį ir žadėjo vesti, bet užuot laikęsis pažado, uždarė merginą pilies bokšte. Tada mergina verkė ir vis guodėsi – „Karalius melavo…“ „Karalius melavo…“

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tai viena seniausių Lietuvos gyvenviečių. Pirmieji Karmėlavos gyventojai atsirado akmens amžiuje, jų stovyklavietė buvo plačioje vėjo pustomoje smėlio atkalnėje, prie Rykštynės kaimo.[4] Yra Karmėlavos kapinynas, XIV a. Karmėlavos piliakalnis. Karmėlavą 1387 m. įkūrė Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila. Vietovė, vadinama Kremilow, minima XIV a. pabaigos Kryžiuočių karo kelių į Lietuvą aprašymuose. 1529 m. minimas Karmėlavos miestelis ir Karmėlavos bažnyčia. 1549 m. Karmėlavos dvaras atiteko Barborai Radvilaitei. Kai kurie XVIII a. šaltiniai nurodo, kad apie 1600 m. ant Karmėlavos piliakalnio buvusi pilis, naudota kaip reprezentaciniai rūmai. Karmėlava pažymėta 1613 m. pirmajame Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos žemėlapyje. 1663 m. minima parapinė mokykla, atkurta 1777 m., minima ir 1804 m.

1792 m. kovo 17 d. paskutinis Abiejų Tautų Respublikos karalius Stanislovas Augustas suteikė miesteliui Magdeburgo teises ir herbą.

19181940 m. buvusiame Karmėlavos dvare veikė mergaičių ūkio ir namų ruošos mokykla. Po Antrojo pasaulinio karo apylinkėse veikė Didžiosios kovos apygardos partizanai. 1945 m. ir 19481951 m. TSRS okupacinė valdžia ištrėmė 21 miestelio gyventoją. [5] Ant piliakalnio TSRS kariuomenės karininkai pasistatė gyvenamąjį namą.

Sovietmečiu pastatyta universalinė parduotuvė, restoranas „Žibintas“. 1998 m. patvirtintas naujasis Karmėlavos herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1565 m. Karmėlavos valsčiaus centras ?
19451947 m. Petrašiūnų valsčius Kauno apskritis
19471950 m. Karmėlavos valsčiaus centras
19501955 m. Karmėlavos apylinkės centras Vilijampolės rajonas
19551995 m. Kauno rajonas
1995 Karmėlavos seniūnijos centras Kauno rajono savivaldybė


Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1789 m. Karmėlavoje buvo 20 kiemų.

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1865 m. ir 2021 m.
1865 m.*[2] 1923 m.sur.[6] 1959 m.sur.[7] 1970 m.sur.[8] 1977 m.[9] 1979 m.sur.[10]
190 470
405 (kaime)
65 (dvare)
1 543 2 584 3 480 3 664
1985 m.[11] 1989 m.sur.[12] 2001 m.sur.[13] 2011 m.sur.[14] 2021 m.sur. -
3 375 1 296 2 886 1 395 1 195 -
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.


Ekonomika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis ūkinis vienetas – tarptautinis Kauno oro uostas ir su juo susijusios aviacijos bendrovės („Apatas“, „Aviakompanija Lietuva“, „Ryanair“, „Wizz Air“), taip pat Kauno skrydžių valdymo centras, Kauno teritorinė muitinė, Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Išplėtota baldų (bendrovė „Magdaris“), langų ir durų („Gipura“), duonos ir pyrago gaminių („Mentora ir Ko“, „Baltasis pyragas“) gamyba.

Oro uostas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo 1988 m. Karmėlavoje veikia Kauno oro uostas, 2000 m. čia įkurtas Baltijos valstybių oro erdvės stebėjimo ir kontrolės centras, Kauno aviacijos meteorologijos stotis. Karmėlavoje surenkama radarų informacija apie oro erdvę virš Baltijos šalių siunčiama į NATO jungtinių oro operacijų centrą Vokietijoje.

Sportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos vietovardžiai (VLKK)
  2. 2,0 2,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 2 (Дабанъ — Кяхтинское Градоначальство). СПб, 1865, 725 psl. (Wikisources.org)
  3. Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė. Prieiga internete https://ekalba.lt/lietuvos-vietovardziu-geoinformacine-duomenu-baze/
  4. „Karmėlavos seniūnija“. karmelava.eu. Suarchyvuotas originalas 2016-03-24. Nuoroda tikrinta 2016-04-17. 
  5. Karmėlava. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 455 psl.
  6. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  7. KarmėlavaMažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 67 psl.
  8. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  9. KarmėlavaLietuviškoji tarybinė enciklopedija, V t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1979. T.V: Janenka-Kombatantai, 326 psl.
  10. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  11. Kazys Misius, Algimantas Miškinis ir kt. Karmėlava. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 222
  12. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  13. Kauno apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
  14. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.
  • Karmėlava. Mūsų Lietuva, T. 2. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. – 369 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Aplinkinės gyvenvietės

Blank-50px.png JONAVA – 20 km
Išorai – 5 km
Blank-50px.png
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
RAMUČIAI – 5 km
KAUNAS – 14 km