Čekiškės valsčius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Čekiškės valsčius
Laikotarpis: XIX a.1950 m.
Lithuania adm location map.svg
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras: Čekiškė
Lietuva Lietuva
Kauno apskritis (1919–1940)
Trečiasis Reichas Trečiasis Reichas
Ostlandas Kauno apskritis (1941–1944)
Tarybų Sąjunga Tarybų Sąjunga
Lietuvos TSR Kauno apskritis (1944–1948)
Vilkijos apskritis (1948–1950)

Čekiškės valsčius – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės vidurio vakarų Lietuvos teritorijoje, į šiaurės vakarus nuo Kauno. Centras – Čekiškė.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įkurtas XIX a. pradžioje, XIX a. viduryje jau nebebuvo, atkurtas po I pasaulinio karo. 1944 m. gruodžio 17–21 d. NKVD 3-ojo pasienio pulko batalionas Baukių, Juodaičių, Vosbutų kaimuose ir Butkiškėje sudegino 46 sodybas ir nužudė 56 žmones.[1] Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija priskirta Ariogalos rajonui (5 apylinkės) ir Vilkijos rajonui (5 apylinkės).

Valsčiaus istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Ūkių sk. Suskirstymas Gyvenvietės
1923[2] 240 7405 1505
1949-01-01
(išsamiau)
254 10 apylinkių [3]

Suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinė gyvenvietė Apylinkė, 1949 m.[4]
Butkiškė Butkiškės apylinkė
Čekiškė Čekiškės apylinkė
Daugeliškiai Daugeliškių apylinkė
Eikščiai Eikščių apylinkė
Gučkampis Gučkampio apylinkė
Kilova Kilovos apylinkė
Lebedžiai Lebedžių apylinkė
Šlapučiai Šlapučių apylinkė
Vincentava Vincentavos apylinkė
Vosbutai Vosbutų apylinkė
Iš viso: 10 apylinkių

Gyvenvietės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Valsčiaus gyvenvietės:[5]

  • kaimai: Antvejų, Antkalnių, Aukštakalnių (bažnytk.), Ažulės, Baukių, Besmerčių, Butkiškės, Burlokiškės, Čekiškės, Čižiūnų, Daugeliškių, Dokalų, Dukelių, Eikščių, Gučkampio, Išlastakių, Jotautų, Joteikių, Jurgiškių, Kairių, Kilovos, Kruvandų, Kunigiškių, Langokų, Leberviškių, Lebedžių, Lučūnų, Malupių, Mileikių, Muraviankos (bažnytk.), Nojeniukų, Paliūnio, Padubysio, Pabalių, Paupstalio, Paskistuonių, Plikių, Radviliškių, Ramonų, Skubų, Smalininkų, Survilų, Šolių, Šlapučių, Šliakečių, Užbalių, Vaitkūnų, Voskaičių, Vozbutų, Žardiškių;
  • dvarai ir palivarkai: Alfredavos, Aukštakalnių, Aukštadvario, Butkiškės (Survilų), Čekiškės, Čižiūnų, Dratkalnio, Janogrado, Kilovos, Laučinių, Marčinavos (Kiaulininkų), Palazdonio, Prienų, Ringos, Severinavo, Skubų, Survilų.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai Gimimo vieta Žmogus Mirties metai
1923 Tirkiliškiai Viktoras Butkus, kunigas 1993
1924 Pagiriai Kazys Grigas, tautosakininkas 2002

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuva 1940–1990: okupuotos Lietuvos istorija. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, Vilnius, 2007. p. 289.
  2. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  3. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 187
  4. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 188
  5. Čekiškės valsčius. Lietuviškoji enciklopedija, V t. Vilnius: „Spaudos Fondas“, bendradarbiaujant su Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija, 1936-1937. T. 5: Caxias–Darbininkų Viltis, XII p., 1065 psl.