Kauno apskritis (1565–1795)
Kitos reikšmės – Kauno apskritis (reikšmės).
| Kauno apskritis Powiat kowieński | ||||
|---|---|---|---|---|
| ||||
 | ||||
| Administracinis centras | Kaunas | |||
| Valsčiai | 7 (1565) | |||
| 1565–1795 |  Trakų vaivadija | |||
| Gyventojų | 91 147 (1790) | |||
| Plotas | 6 045 km² (1790) | |||
.svg){kind=small}
Kauno apskritis (lenk. Powiat kowieński) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės administracinis-teritorinis vienetas, Vilniaus vaivadijos dalis. Centras – Kaunas.[1]
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kauno apskritis formavosi lietuvių gentinės Neries žemės, buvusios Neries žemupyje ir Nemuno vidurupyje, teritorijoje. Sukūrus Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę pradėti formuoti administraciniai vienetai. Nuo 1398 m. Kauno pilyje reziduodavo seniūnai, ir Kauno seniūnija tapo vėlesnės apskrities pirmtake.
Tačiau tikroji apskritis suformuota 1564–1566 m. administracinės ir teismų reformos metu. Jos metu LDK teritorija buvo suskirstyta į pavietus (apskritis), kurios priskirtos vaivadijoms. Kauno pavietas buvo priskirtas Trakų vaivadijai (priklausė iki 1795 m.) ir įgavo aiškiai apibrėžtas ribas.
Vykstant ATR padalinimams, buvo pradėtos administracinės reformos. 1791 m. iš 20 pietinių apskrities parapijų buvo sudaryta nauja Prienų apskritis. Tačiau 1795 m. ATR teritoriją užėmus Rusijos imperijai, Kauno pavietas buvo panaikintas. Didžioji apskrities dalis atiteko Prūsijos karalystei (priskirtos Balstogės departamentui). Iš šiauriausios apskrities dalies su Kauno miestu ir prijungtų teritorijų šiauriau Nemuno suformuotas Kauno ujezdas.
| Apskrities istorija | ||||
|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1565 m. | Birštono valsčius, Darsūniškio valsčius, Karmėlavos valsčius, Kauno valsčius, Punios valsčius, Rumšiškių valsčius, Stakliškių valsčius | |||
| 1790 m. | 6045 | 91 147 | 11 miestų ir miestelių, 1294 kaimai [2][3] | |
Geografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Lietuvos Metrika Kauno pavieto teritoriją aprašo taip: „To pavieto siena: iš vienos pusės Nevėžio upe iki Upytės sienos; iš kitos pusės iki Vilkmergės sienos, prijungiant Kulvą ir Žeimius; iš trečios pusės prijungiant Vaiguvą ir po kairę Uogintus, palei Žiežmarių sieną; iš ketvirtos pusės į viršų Nemunu, prijungiant Barboriškes, iki jo karališkosios didenybės girios, iki Žemaitijos sienos“. Kauno miestas, turėjęs Magdeburgo teises, apskričiai nepriklausė. Minima, kad su Kauno apskritimi ribojosi:[4]
Tuometinė Kauno apskritis apėmė daugiausia teritorijas į pietvakarius nuo Nemuno: dalį dabartinio Kauno rajono, taip pat Vilkaviškio, Prienų, Marijampolės rajonų savivaldybes.
Suskirstymas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Smulkesni apskrities vienetai buvo valsčiai. Sukūrimo metu apskričiai priklausė Kauno, Karmėlavos, Prienų, Darsūniškio, Birštono, Punios, Rumšiškių, Stakliškių ir kiti valsčiai.
Buvo tokios seniūnijos:[5]
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Powiat kowieński. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. IV (Kęs — Kutno). Warszawa, 1883, 529 psl. (lenk.)
- Litwa: Powiat kowieński. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. V (Kutowa Wola — Malczyce). Warszawa, 1884, 338 psl. (lenk.)
- Kauno apskritis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 249
- Kauno apskritis. Lietuvos istorija. Enciklopedinis žinynas. I tomas (A–K). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011. ISBN 978-5-420-01689-3. // psl. 783–784
- Kauno apskritis. Visuotinė lietuvių enciklopedija (internetinė versija).
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Вялікае княства Літоўскае: Энцыклапедыя. У 3 т. / Рэдкал.: Г. П. Пашкоў (гал. рэд.) і інш.; маст. З. Э. Герасімовіч. — Мн.: Беларуская Энцыклапедыя, 2005. — Т. 2: Кадэцкі корпус — Яцкевіч. — 792 с.
- ↑ Ježis Ochmanskis. „Senoji Lietuva“. – Vilnius, Mintis, 1996. // psl. 257
- ↑ Stasys Vaitekūnas. Lietuvos gyventojai per du tūkstantmečius. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. // psl. 69, 71.
- ↑ Powiat kowieński. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. IV (Kęs — Kutno). Warszawa, 1883, 529 psl. (lenk.)
- ↑ Powiat kowieński. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. V (Kutowa Wola — Malczyce). Warszawa, 1884, 338 psl. (lenk.)
