Achema

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką

Koordinatės: 55°5′7″N 24°19′50″E / 55.08528°N 24.33056°E / 55.08528; 24.33056

Achema logo.gif
AB „Achema“
„Achemos“ miestui dovanotų dviračių takų monumentinis akmuo

Akcinė bendrovė „Achema“ – azoto trąšų ir pramoninių chemijos prekių gamintoja, didžiausia chemijos pramonės įmonė Baltijos valstybėse, lietuviško kapitalo Lietuvos bendrovė, didžiausia koncerno „Achemos grupė“ įmonė. Įsikūrusi Jonalaukio kaime (Ruklos seniūnija, Jonavos rajonas, LT-55550), šalia Neries ir Šventosios upių santakos, netoli Jonavos. Bendrovėje 2014 m. dirbo apie 1450 darbuotojų.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gamykla 1984 metų buklete

1962 m. netoli Jonavos miesto pradėta statyti Jonavos azotinių trąšų gamykla (Jonavos TSKP XXV suvažiavimo azotinių trąšų gamykla, vėliau – Gamybinis susivienijimas „Azotas“, G/S „Azotas“, Jonavos „Garbės ženklo“ ordino TSKP XXV suvažiavimo „Azoto“ gamybinis susivienijimas). Gamyklos vietą lėmė patogi geografinė padėtis (Lietuvos centrinė dalis, automagistralės ir geležinkelio linijos, jungiančios įmonę su didžiaisiais Lietuvos miestais bei Baltijos jūros uostu).

1965 m. vasario 9 d. pradėtas gaminti sintetinis amoniakas (1965 m. vasario 9 d. laikoma įmonės įkūrimo data, kartu ir didžiosios chemijos pradžia Jonavoje). Vėliau pradėtas gaminti metanolis (1968 m.), karbamidas (1971 m.), azoto rūgštis (1972 m.), amonio salietra, karbamido formaldehido dervos (KFD) ir polivinilacetato dispersija, PVAD (1973 m.).

1977 m. pagamino 258 000 t (perskaičiavus į azotą) azoto trašų ir 48 000 t (perskaičiavus į 100 % P2O5) fosforo trąšų, bendroji produkcija – 86,5 mln. rublių. Produkcija siunčiama į TSRS (Estijos TSR, Latvijos TSR, Baltarusijos TSR, Rusijos TSR, Ukrainos TSR).[1]

Nuo 1989 m. Tarptautinės trąšų gamintojų asociacijos (IFA) narė, gautas IFA sertifikatas.

1994 m. „Azotas“ privatizuota, įsteigta AB „Achema“. 1995 m. pradėtas gaminti karbamido-amonio salietros tirpalas (KAS). Nuo 1995 m. Inžinerinės ekologijos asociacijos (IEA) narė, nuo 1997 m. – Europos trąšų gamintojų asociacijos (EFMA) komiteto narė. 1998 m. įmonė sertifikuota pagal tarptautinį ISO 9002 kokybės standartą. 1999 m. pradėtas gaminti aliuminio sulfato tirpalas.[2]

2011 m. AB „Achema“ baigtas kurti kogeneracinių elektrinių tinklas – rudenį pradėta eksploatuoti kogeneracinio tipo 47 MW dujų jėgainė. Kartu su jau veikia 21 MW galios jėgainė.

Veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinė veikla – azoto trąšų, birių trąšų mišinių, skystų trąšų kambario ir lauko augalams, amoniako, azoto rūgšties, metanolio, formalino, KF dervų, klijų (PVAD), angliarūgštės, deguonies, azoto, vandens emulsinių dažų, bazinio aliuminio sulfato tirpalo gamyba ir prekyba.[3]

2005 m. apyvarta – 935,5 mln. Lt (~271 mln. eurų), pelnas – 40,4 mln. Lt (~11,7 mln. eurų).

2008 m. pagaminta ir realizuota apie 2,3 mln. tonų trąšų.

2009 m. I pusmetį gauta 527 mln. Lt konsoliduotų pajamų (50 % mažiau, nei 2008 m. I pusmetį, kai pajamos siekė virš 1 mlrd. Lt).[4] 2009 m. I ketvirtį patirtas 14,6 mln. Lt nuostolis (prielaidos – rinkos sąstingis, kritusios produkcijos kainos ir sumažėjusios gamybos apimtys). 2009 m. I ketvirtį bendras „Achemos“ produkcijos pardavimo kiekis sumažėjo 65 100 t (lyginant su 2008 m. I ketvirčio duomenimis).[5]

2011 m. AB „Achema“ metinė apyvarta buvo 2,18 mlrd. Lt, o grynasis pelnas siekė 96,3 mln. Lt.

Vadovybė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Generalinis direktorius – Ramūnas Miliauskas
  • Technikos direktorius – Juozas Tunaitis
  • Komercijos direktorius – Tautvydas Misiūnas
  • Gamybos direktorius – Vilius Stankevičius
  • Statybos direktorius – Česlovas Skiedra
  • Ekonomikos-finansų direktorius – Evaldas Venckus
  • Personalo ir bendrųjų reikalų direktorius – Gitenis Subačius
  • http://www.achema.lt/vadovybe

Incidentai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1989 m. kovo 20 d. gamykloje įvyko avarija. Apie 11 val. sprogus izoterminei amoniako saugyklai, išsiliejo 7,5 tūkst. tonų amoniako, kuris per penkias minutes nuo pasklidimo užsidegė nuo atsitiktinio ugnies šaltinio. Degantis amoniakas pateko į nitrofoskos cechą, užsidegė sandėlis ir kiti statiniai. Amoniakui patekus į nitrofoskos sandėlį, susidarė nuodingi cheminiai junginiai. Nuodingų junginių debesys susikaupė virš Jonavos, vėjo nešami pajudėjo link Ukmergės, Širvintų ir Kėdainių. Apie vidurdienį oro pavojus buvo paskelbtas Vepriuose, miestelyje netikėtai nutrūko telefono ryšys. 13 val. amoniako kvapas jau buvo juntamas Ukmergėje, jo koncentracija ore 20 kartų viršijo didžiausią leistiną normaliomis sąlygomis. Apie 5 tūkst. Jonavos miesto ir rajono gyventojų buvo evakuota į Kauną. Avarijos padariniai likviduoti per tris paras. Žuvo 7 žmonės. Veprių evakuacija įvyko po trijų dienų, kuomet gaisras „Azote“ jau buvo užgesintas. Į gretimus laukus išvežti miestelio gyventojai grįžo po trijų valandų. Avarija padarė didelę ekonominę ir ekologinę žalą: nudvėsė daug kolūkio gyvulių, sunyko buvęs 40 ha kadagių draustinis.[6] Dėl įvyko buvo pradėta baudžiamoji byla, tačiau nepavykus rasti kaltininkų ji buvo nutraukta 1990 m. pradžioje. Konstatuota, kad avarija įvyko dėl izoterminės saugyklos konstrukcijos trūkumų.[7]

2014 m. spalio 13 d. ryte aštuntajame azoto rūgšties gamybos agregate trūko azoto rūgšties vamzdis, į aplinką išsiskyrė azoto oksidai. Agregatas sustabdytas, teršalai neutralizuoti vandens užtvaromis. Rūgštis apdegino vieną darbuotoją, azoto oksidų debesį vėjas nupūtė tolyn nuo miesto, teršalų kiekio padidėjimas ore nebuvo nustatytas.[8]

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Žalioji Achemos šviesa (sud. Antanas Stanevičius). – Klaipėda: Eglės leidykla, 2005. – 312 p.: iliustr. – ISBN 9955-542-19-5

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]