Palenkės vaivadija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Palenkės vaivadija
Palenkės vaivadijos vėliava Palenkės vaivadijos herbas
(Detaliau) (Detaliau)
Podlaskie (EE,E NN,N).png
Valstybė: Lenkijos vėliava Lenkija
Administracinis centras: Balstogė
Apskričių: 14
Vaivada: Jozef Bohdan Paszkowski
Gyventojų (2014[1]): 1 194 965
Plotas: 20 187,02 km²
Tankumas (2014[1]): 59 žm./km²
Tinklalapis: Podlaskie
Commons-logo.svg Vikiteka: Palenkės vaivadijaVikiteka
Palenkės vaivadija

Palenkės vaivadija (lenk. Województwo podlaskie) – tai viena iš 16 Lenkijos vaivadijų, esanti šalies šiaurės rytuose. Administracinis centras – Balstogė.

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagal 2011 m. sausio 1 d. duomenis vaivadijos plotas buvo 20 187 km², tai yra 6,5 % šalies teritorijos. Šiaurės rytuose ribojasi su Lietuva (Alytaus ir Marijampolės apskritimis; 100,3 km), rytuose – su Baltarusija (236,3 km), šiaurės vakaruose – su Varmijos Mozūrų vaivadija, pietvakariuose – su Mazovijos vaivadija, pietuose su Liublino vaivadija (3,6 km).

Vaivadija išsidėsčiusi Šiaurinės Palenkės žemumoje, Šiaurinės Mazovijos žemumoje ir Sūduvos aukštumoje. Šiaurinė dalis kalvota, jai būdingi tarp kalvų išsidėstę ežerai - Rytų Sūduvos, Vakarų Sūduvos ežerynai, Elko ežerynas, Augustavo lygumos zandrų ežerai. Centrinėje ir pietinėje dalyje yra būdingi periglacialinių procesų suformuoti landšaftai: Balstogės aukštumos, Kolno aukštuma, Aukštutinės Mazovijos aukštuma, Drohičino aukštuma, Sokulkos aukštuma, Lomžos tarpupis, Bielsko lyguma.

Istorinė geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Palenkės vaivadija tik iš dalies yra istoriniame Palenkės regione.

Dabartinė vaivadija susideda iš šių istorinių regionų:

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo VIII a. pr. m. e. iki XIII a. didžiojoje dalyje šių žemių gyveno jotvingiai, kurių žemės buvo vadinamos Jotva. Šalia jotvingių taip pat gyveno ir vakarų slavų bei rytų slavų gentys. 11991392 m. pietinė vaivadijos dalis priklausė Kijevo Rusios, Haličo-Volynės kunigaikštystei. Vakarinė dalis 11381526 m. priklausė Mazovijos kunigaikštystei. Šiaurinė ir rytinė dalis nuo XIII a. priklausė Lietuvos Didžiajai kunigaikštystei. 1226 m. Mozūrijos kunigaikštis Konradas pakvietė į Mozūriją kryžiuočius kovoti prieš prūsus ir jotvingius. Per XIIIXIV a. kryžiuočiai nuolat puldinėdavo jotvingius, kuriuos galiausiai beveik visiškai išnaikino.

Nuo XIVXV a. šias, po jotvingių išnaikinimo ištuštėjusias vietoves, pradėjo kolonizuoti mozūrai ir lenkai. Byrant Haličo-Volynės kunigaikštystei dalį jos žemių (Bresto kunigaikštystę) užėmė Gediminas.[2] Dėl to kurį laiką tęsėsi konfliktai tarp Lietuvos ir Mazovijos. Siena su Mazovija galiausiai nusistovėjo XV a. LDK priklausiusi dabartinės vaivadijos dalis 1413 m. buvo įtraukta į Trakų vaivadijos sudėtį, o po šimto metų padalinus šią vaivadiją (1513 m.) - į Palenkės vaivadijos sudėtį.[3]

1529 m. vakarinė dalis tapo Lenkijos karalystės, Didžiosios Lenkijos provincijos, Mazovijos vaivadijos dalimi. 1569 m. Liublino unijos metu lenkai užgrobė didžiąją dalį LDK priklausiusių Palenkės žemių.[4][5] 15691795 m. vakarinė vaivadijos dalis priklausė Lenkijos karalystės Mažosios Lenkijos provincijai, o rytinė LDK Trakų, Bresto ir Naugarduko vaivadijoms. Po 1795 m. Abiejų Tautų Respublikos padalijimo vakarinė ir šiaurinė dalis iki 1807 m. priklausė Prūsijos karalystės Naujosios Rytų Prūsijos Balstogės departamentui, o rytinė 17951796 m. priklausė Rusijos imperijos Slanimo gubernijai, 17961801 m. Lietuvos gubernijai ir nuo 1801 m. iki 1914 m. priklausė Gardino gubernijai. Po 1807 m. Tilžės taikos dalis vakarinių ir šiaurinių žemių atiteko Rusijos imperijos, Balstogės sričiai, kuriai priklausė iki 1842 m. kai buvo prijungtos prie Gardino gubernijos. Kita vakarinių ir šiaurinių žemių dalis 18071815 m. priklausė Varšuvos kunigaikštystės Lomžos departamentui, 18161837 m. priklausė Rusijos imperijos Lenkijos Kongreso karalystės Augustavo vaivadijai, 18371866 m. Augustavo gubernijai, 18671914 m. Lomžos gubernijai ir Suvalkų gubernijai. 1914 m. visą regioną užėmė Vokietijos imperija ir rytines žemes įtraukė į Oberosto sudėtį, o vakarines į Varšuvos generalgubernijos sudėtį. 1919 m. susikūrus Antrajai Lenkijos Respublikai visa dabartinės vaivadijos teritorija pateko į Balstogės vaivadijos sudėtį. Po karo į šiaurės rytines vaivadijos ribas pretendavo ir Lietuva remdamasi 1920 m. liepos 12 d. Lietuvos ir Tarybų Rusijos taikos sutartimi. Taip pat į šias žemes pretendavo ir Tarybų Rusija, kuri buvo jas užėmusi 1920 m. Lenkijos-sovietų karo metu. 1939 m. rugsėjo pradžioje visą vaivadiją užėmė Trečiasis Reichas, bet jau rugsėjo pabaigoje pagal Molotovo-Ribentropo paktą perdavė šias žemes, išskyrus Suvalkų trikampį Tarybų Sąjungai, kuri prijungė šias žemes prie Baltarusijos TSR ir įkūrė Balstogės sritį. 1941 m. birželio mėnesį visą vaivadiją užėmė Trečiasis Reichas ir sudarė naują Balstogės srities administracinį vienetą, kuris gyvavo iki 1945 metų. 1944 m. šios žemės buvo vėl trumpam prijungtos prie Baltarusijos TSR, bet vėliau atiduotos Lenkijos Liaudies Respublikai.

Nuo 1945 m. iki 1975 m. šios žemės priklausė Balstogės vaivadijai, o nuo 1975 m. iki 1999 m. mažesnėms Balstogės, Suvalkų ir Lomžos vaivadijoms. 1999 m. sausio 1 d. iš Balstogės, Lomžos ir trijų Suvalkų vaivadijos apskričių (Augustavo, Seinų ir Suvalkų su Suvalkų miestu) sudaryta nauja Palenkės vaivadija. 2001 m. vasario 19 d. pradėtas naudoti Palenkės vaivadijos herbas ir 2002 m. rugpjūčio 30 d. pradėta naudoti Palenkės vaivadijos vėliava.

Administracinis suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Administracinis suskirstymas apskritimis ir miestais

Iš viso vaivadijoje yra 3 miestai-apskritys, 14 apskričių, 13 miesto valsčių, 25 kaimo-miesto valsčiai ir 80 kaimo valsčių. Vaivadijoje yra 3307 gyvenvietės.

Nr. Suskirstymas Plotas
(km²)
Gyventojai
(2006)
Centras Miestai Valsčiai
Miestai-apskritys
1 POL Białystok formal COA.svg Balstogė 102 295 210 1
2 POL Łomża COA.svg Lomža 33 63 572 1
3 POL Suwałki COA.svg Suvalkai 65 69 234 1
Apskritys
4 POL Powiat augustowski COA.svg Augustavo apskritis 1 658 58 966 Augustavas Lipskas 7
5 POL powiat białostocki COA.svg Balstogės apskritis 2 985 136 797 Balstogė * Lapiai, Čarna Bialostocka, Vasilkuvas, Choroščas, Supraslis, Zabluduvas, Tikocinas, Suražas 15
6 POL powiat bielski (województwo podlaskie) COA.svg Bielsko apskritis 1 385 60 047 Bielskas Branskas 8
7 POL powiat grajewski COA.svg Grajevo apskritis 967 50 120 Grajevas Ščučinas, Raigardas 6
8 POL powiat hajnowski COA.svg Hainuvkos apskritis 1 624 48 130 Hainuvka Kleščelė 9
9 POL powiat kolneński COA.svg Kolno apskritis 940 39 676 Kolnas Staviskai 6
10 POL powiat łomżyński COA.svg Lomžos apskritis 1 354 50 887 Lomža * Novogrudas, Jedvabnas 9
11 POL powiat moniecki COA.svg Monkų apskritis 1 382 42 960 Monkos Knišinas, Goniondzas 7
12 Coats of arms of None.svg Seinų apskritis 856 21 331 Seinai 5
13 POL powiat siemiatycki COA.svg Semiatičės apskritis 1 460 48 603 Semiatičė Drohičinas 9
14 POL powiat sokólski COA.svg Sokulkos apskritis 2 054 72 424 Sokulka Dambrava, Suchovola, Krinkai 10
15 POL powiat suwalski COA.svg Suvalkų apskritis 1 307 65 136 Suvalkai * 9
16 POL powiat wysokomazowiecki COA.svg Mazovijos Vysokio apskritis 1 288 59 719 Mazovijos Vysokis Cechanovecas, Čiževas, Šepetovas 10
17 POL powiat zambrowski COA.svg Zambruvo apskritis 733 44 798 Zambruvas 5
* Nepriklauso apskričiai

Miestai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Sąrašas:Palenkės vaivadijos miestai.
Balstogė
Suvalkai

Vaivadijoje yra vienintelis didelis šiaurės rytų Lenkijos miestas - Balstogė. Kiti septyni pagal dydį vaivadijos miestai kartu sudėjus neturi tiek gyventojų kiek Balstogė. Iš viso Palenkės vaivadijoje yra 40 miestų. Didžiausi miestai 2009 m. birželio 30 d. duomenimis:

  1. POL Białystok formal COA.svg Balstogė – 294 399 (102 km²)
  2. POL Suwałki COA.svg Suvalkai – 69 611 (65,50 km²)
  3. POL Łomża COA.svg Lomža – 63 369 (32,71 km²)
  4. POL Augustów COA.svg Augustavas – 30 431 (80,93 km²)
  5. POL Bielsk Podlaski COA.svg Bielskas – 26 493 (26,88 km²)
  6. POL Zambrów COA.svg Zambruvas – 22 442 (19,02 km²)
  7. POL Grajewo COA.svg Grajevas – 22 269 (18,93 km²)
  8. POL Hajnówka COA.svg Hainuvka – 21 654 (21,29 km²)

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vaivadijos gyventojų piramidė pagal 2007 m. birželio 30 d. duomenis

Pagal 2015 m. birželio 30 d. duomenimis vaivadijoje gyveno 1 190 253 žmonės[6], kas sudaro 3,1 % šalies gyventojų skaičiaus.

Tautinė sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagal 2002 m. gyventojų surašymo duomenis iš viso vaivadijoje gyveno 1,208,606 gyventojai, iš kurių:[7]

Religija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Didžioji dalis gyventojų yra katalikai ir taip pat manoma, kad yra apie 300 000 stačiatikių. Vaivadija patenka į keturias katalikų vyskupijas, tai Balstogės arkivyskupija, Lomžos vyskupija, Drohičino vyskupija ir Luko vyskupija. Taip pat patenka į dvi stačiatikių vyskupijas, tai Varšuvos-Bielsko stačiatikių vyskupija ir Balstogės-Gdansko stačiatikių vyskupija.

Ūkis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bendrasis vidaus produktas 2009 m. siekė 30,9 mlrd. zlotų, kas sudarė 2,3 % bendrojo visos šalies vidaus produkto. Metinis BVP vienam žmogui sudarė 26 000 zlotų ir pagal šį rodiklį vaivadiją užėmė 14 vietą iš 16 vaivadijų. BVP 2010 m. siekė 16,7 mlrd. zlotų, kas sudarė 1,7 % bendrojo visos šalies vidaus produkto. Metinis BVP vienam žmogui sudarė 26 000 zlotų ir pagal šį rodiklį vaivadiją užėmė 14 vietą iš 16 vaivadijų.

2011 m. 3 ketvirtyje vidutinis mėnesinis darbo užmokestis vienam gyventojui sudarė 3220,88 zlotų ir pagal šį rodiklį vaivadiją užėmė 11 vietą iš 16 vaivadijų. 2012 m. kovo mėnesio pabaigoje vaivadijoje buvo 69 100 bedarbių, kurie sudarė 14,7 % visų darbingo amžiaus žmonių. Panašus bedarbių procentas (14,1 %) buvo ir 2003 m. 2011 m. apie 11 % gyventojų gyveno žemiau skurdo ribos, tai yra blogiausias rezultatas tarp visų vaivadijų.

Vaivadijos ekonomikos pagrindas - žemės ūkis. Čia yra apie 120 000 ūkių. Ūkiai daugiausia smulkūs ir vidutiniai, vidutinis ūkio dydis - 11,3 ha.[8] Mažieji ūkiai specializuojasi, pvz., vaisių auginime, didieji ūkiai užsiima galvijininkyste, ypač pienininkyste, taip pat javų auginimu.

Su žemės ūkiu susijusi ir didžioji pramonės dalis - tai daugiausia žemės ūkio produktų perdirbimas.[9] Be maisto gamybos vaivadijoje yra lengvoji, medienos apdirbimo, statybinių medžiagų gamybos, mašinų gamybos pramonė.[10]

Pramonės gamyba pagal sektorius:

  • maisto ir gėrimų gamyba 46.2%
  • medienos ir medienos gaminių gamyba 14.6%
  • elektros, dujų ir geriamojo vandens gamyba bei tiekimas 10.7%
  • mašinų gamyba 4.8%
  • tekstilė 4.4%

2002 m. vaivadijoje veikė 95 000 įmonių, iš kurių 97 % privačiame sektoriuje, užsiemė:

  • Prekyba ir paslaugomis – 33,2 %;
  • Nekilnojamo turto paslaugomis – 11,8 %;
  • Statyba – 10,5 %;
  • Pramonine gamyba – 9,7 %;
  • Transportu – 8,3 %;
  • Žemės ūkiu, medžiokle ir žvejyba – 4,5 %.

Gamta[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vygrių ežeras
Belovežo giria

Urbanizacijos lygis siekia 57,8 %, tai viena iš mažiausiai urbanizuotų vaivadijų Lenkijoje. Vaivadijoje yra dideli žmogaus nepaliestų miškų masyvai, tai Belovežo giria, Augustavo giria, Knišino giria ir Kurpių giria, kuriose auga daugybė augalų rūšių ir gyvena daugybė gyvūnų rūšių. Belovežo ir Knišino giriose sutinkami briedžiai, vilkai, lūšys ir stumbrai.

Vaivadijoje yra daugybė ežerų iš kurių žymiausi yra, vienas iš didžiausių šalies ežerų – Vygriai ir giliausias šalies ežeras – Ančia. Taip pat gausu upių, iš kurių didžiausios yra Narevas, Vakarinis Bugas ir Bebras, kuris Augustavo kanalu sujungtas su Nemunu. Aukščiausias vaivadijos taškas yra Ravelių kalnas – 298 m aukštyje virš jūros lygio. Trečdalis vaivadijos yra saugomos teritorijos, tarp jų 4 nacionaliniai parkai, 3 kraštovaizdžio parkai, 85 draustiniai ir 2051 saugomi gamtos paminklai. Belovežo nacionalinis parkas 1977 m. buvo paskelbtas UNESCO biosferos rezervatu. 1979 m. parkas įtrauktas į pasaulio paveldo sąrašą. Bebro nacionalinis parkas yra didžiausias Lenkijoje.

Klimatas kontinentinis, pasižymintis karštomis vasaromis ir šaltomis žiemomis.

Transportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Automobilių transportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Vaivadijų keliai Palenkės vaivadijoje.

DW679, DW681, DW682, DW685, DW686, DW687, DW689, DW690, DW693, DW694.

Geležinkeliai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Geležinkelių linijos Palenkės vaivadijoje

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]