Birštono valsčius
54°36′š. pl. 24°02′r. ilg. / 54.60°š. pl. 24.03°r. ilg.
| Birštono valsčius | |
|---|---|
| Laikotarpis: XIV a. – 1950 m. | |
  | |
| Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje | |
| Adm. centras: | Birštonas |
 Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė | |
| Kauno apskritis | |
 Lietuva | |
| Alytaus apskritis (1919–1924, 1933–1940) | |
 Nacistinė Vokietija | |
| Ostlandas | Alytaus apskritis (1941–1944) |
 Sovietų Sąjunga | |
| Lietuvos TSR | Alytaus apskritis (1944–1946) Prienų apskritis (1946–1950) |
Birštono valsčius – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės pietų Lietuvos teritorijoje. Centras – Birštonas.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]XIV a. valsčiaus teritorijoje buvo dykra. 1387 m. Ldk Jogaila valsčių dovanojo Skirgailai. Birštono pavietas minimas XVI a. pradžioje. XX a. tarpukariu minimas 1919–1924 m., vėliau panaikintas. Atkurtas 1933 m. gruodžio 29 d. iš panaikinto Nemajūnų valsčiaus ir kelių Jiezno valsčiaus kaimų:[1]
- Jiezno valsčiaus:
- Birštonas,
- Gojaus, Gūdakalnio, Jeržamkavos, Kernuvių, Lengveniškių, Medeikonių, Paprienės, Širvinių, Škevonių kaimai;
- Nemajūnų valsčiaus:
- Nemajūnų bažnytkaimis,
- Bučiūnų, Būdų, Dimšiškių, Dzingeliškių, Gelažiūnų, Kamielevos, Jackonių, Jundeliškių, Martinonių, Matiešionių, Mišiškių, Moibelių, Muliškių, Naudžiūnų, Neciūnų, Panemunės, Padvariškių, Paverknių, Palešiškių, Pozonių, Siponių, Šaltinėnų, Šilėnų, Tauliukų, Trakelių, Vaitiškių, Vanagų, Žemaitkiemio kaimai,
- Babronių, Pakartiškių, Pavysės, Siponių, Šilaičių, Šūtupio, Ustronės viensėdžiai ir palivarkai.
Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Jiezno rajonui (2 apylinkės) ir Prienų rajonui (3 apylinkės).
| Valsčiaus istorija | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1949-01-01 (išsamiau) | 132 | 5 apylinkės [2] | |||
Suskirstymas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]| Pagrindinė gyvenvietė | Apylinkė, 1949 m.[3] |
|---|---|
| Birštonas | Birštono apylinkė |
| Geležūnai | Geležūnų apylinkė |
| Nemajūnai | Nemajūnų apylinkė |
| Siponys | Siponių apylinkė |
| Žemaitkiemis | Žemaitkiemio apylinkė |
| Iš viso: | 5 apylinkės |
Gyvenvietės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1933 m. gyvenvietės:
- Birštono mst.,
- Nemaniūnų bažnytkaimis,
- Bučiūnų, Būdų, Dimšiškių, Dzingeliškių, Gelažiūnų, Gojaus, Gūdakalnio, Jeržamkavos, Kamielevos, Jackonių, Jundeliškių, Kernuvių, Lengveniškių, Martinonių, Matiešionių, Medeikonių, Mišiškių, Moibelių, Muliškių, Naudžiūnų, Neciūnų, Panemunės, Padvariškių, Palešiškių, Paprienės, Paverknių, Pozonių, Siponių, Šaltinėnų, Šilėnų, Širvinių, Škevonių, Tauliukų, Trakelių, Vaitiškių, Vanagų, Žemaitkiemio kaimai,
- Babronių, Pakartiškių, Pavysės, Siponių, Šilaičių, Šūtupio, Ustronės viensėdžiai ir palivarkai.
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Žymūs žmonės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]| Valsčiuje gimę žymūs žmonės | |||
|---|---|---|---|
| Gimimo metai | Gimimo vieta | Žmogus | Mirties metai |
| 1944 | Geležūnai | Nijolė Anisimovienė, biologė | |
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Birštono valsčius. Lietuviškoji enciklopedija, III t. Vilnius: „Spaudos Fondas“, bendradarbiaujant su Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija, 1934-1935. T. 3: Batoras–Bohatta, XII p., 1154 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 100
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 101