Lekėčiai
| Lekėčiai | ||
|---|---|---|
| ||
  Lekėčiai |
||
| Koordinatės | 54°58′59″š. pl. 23°29′49″r. ilg. / 54.983°š. pl. 23.497°r. ilg.Koordinatės: 54°58′59″š. pl. 23°29′49″r. ilg. / 54.983°š. pl. 23.497°r. ilg. | |
| Apskritis |  Marijampolės apskritis
| |
| Savivaldybė |  Šakių rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Lekėčių seniūnija | |
| Gyventojų | 751 | |
 Vikiteka |
Lekėčiai | |
| Istoriniai pavadinimai | lenk. Lokajcie[2] | |
Lekėčiai – miestelis Šakių rajono savivaldybės teritorijos rytuose, šalia kelio 140 Kaunas–Zapyškis–Šakiai , 33 km į vakarus nuo Kauno, 8 km į pietvakarius nuo Vilkijos. Seniūnijos centras, Lekėčių seniūnaitija. Yra paštas (LT-71021). Miestelio planas spindulinis. Svarbiausi statiniai:
- Medinė liaudies architektūros formų Lekėčių Šv. Kazimiero bažnyčia, 1906 m. išplėsta iš koplyčios.
- 1928 m. pastatytas Nepriklausomybės dešimtmečio paminklas (meistras E. Achenbachas, po Antrojo pasaulinio karo nuniokotas, 1989 m. atnaujintas).
- Miškininkystės muziejus.
Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Lekėčiai įsikūrę miškingoje vietovėje Vidurio Lietuvos lygumoje. Miestelį supa Kazlų Rūdos miškai. Iš šiaurės prieina Rūdšilio, iš pietų – Paryžinės ir Vincentavo miškai. Per kaimą teka Nemuno intakas Liekė. Netoli miestelio yra Lekėčių kaimas. Lekėčių miške yra gamtos paminklas – Didysis, arba Lekėčių šaltinis. 4 km į pietvakarius nuo Lekėčių yra Novaraisčio ornitologinis draustinis.
Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Teigiama, kad vietovardis kilęs iš asmenvardžio *Lekėtis (plg. pavardė Lekẽtas).[3]
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1506 m. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro privilegijoje pirmą kartą paminėta Leikiadcy vietovė. Rašytiniuose šaltiniuose nuo 1579 m. minimas kaimas priklausęs Sapiegoms, nuo 1837 m. – Lekėčių palivarkas, XX a. pradžioje jo savininkai buvo Veryhos-Darevskiai. 1843 m. pastatyta medinė koplyčia. 1863 m. į pietus nuo Lekėčių įvyko Aleksandro Andruškevičiaus sukilėlių būrio kautynės su rusų kazokais; žuvo 15 sukilėlių.
XIX a. antroje pusėje įsteigta valdinė pradžios mokykla dėstomąja rusų kalba, iki 1945 m. įsteigta pradžios mokykla dėstomąja lietuvių kalba, 1945–1949 m. progimnazija, 1949–1955 m. septynmetė, nuo 1955 m. Lekėčių vidurinė mokykla
1906 m. pastatyta bažnyčia ir įkurta parapija. Jos pirmojo klebono J. Staugaičio rūpesčiu 1907 m. įsteigti „Žiburio“, 1908 m. – Blaivybės draugijų skyriai. 1916 m. vokiečiai medienai gabenti pro Lekėčius nutiesė siaurąjį geležinkelį Kazlų Rūda – Pavilkijys, jis išardytas po Antrojo pasaulinio karo.
1919–1950 m. Lekėčių valsčiaus centras. 1919 m. įsteigtas žemės ūkio kooperatyvas, administravęs ir elektros stotį, nuo 1920 m. ir lentpjūvę. TSRS valdžia 1940–1941 m. ir 1944–1953 m. ištrėmė 39 Lekėčių gyventojus. Po Antrojo pasaulinio karo Rūdšilio girioje, prie pat Lekėčių, Žalgirio rinktinės J. Basanavičiaus kuopos Lietuvos partizanai buvo įsirengę bunkerius. 1951 m. gegužės 22 d. čia žuvo pasipriešinimo TSRS okupacinei valdžiai veikėjas Julijonas Būtėnas. 1950–1995 m. apylinkės centras ir kolūkio centrinė gyvenvietė. Miesteliu Lekėčiai tapo tik XX a. viduryje, pastatyta biblioteka, kultūros namai, medicinos punktas.[4]
1999 m. patvirtintas Lekėčių herbas.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |
|---|---|
| 1919–1950 m. | Lekėčių valsčiaus centras |
| 1950-1995 m. | Lekėčių apylinkės centras |
| nuo 1995 m. | Lekėčių seniūnijos centras |
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
 | |||||||
| 1827 m. | 1888 m.[5] | 1923 m.sur.[6] | 1959 m.sur.[7] | 1970 m.sur.[8] | 1978 m.[9] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 139 | 1 030 | 490 (bažnytkaimyje, kaime ir palivarke) |
767 | 724 | 730 | ||
| 1979 m.sur.[10] | 1985 m.[11] | 1989 m.sur.[12] | 2001 m.sur.[13] | 2011 m.sur.[14] | 2021 m.sur.[15] | ||
| 705 | 1 048 | 1 254 | 1 040 | 848 | 751 | ||
| |||||||
Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Lekėčiuose gimė:
- Bernardas Aleknavičius, fotografas, fotožurnalistas, kraštotyrininkas.
- Jonas Daniliauskas, tapytojas.
- Justinas Mikuckas, inžinierius, statybos istorikas.
- Jurgis Žitinevičius, knygnešys, politinis bei visuomenės veikėjas.
Lekėčiuose gyveno:
- Antanas Ignas Darevskis-Veryha, teisininkas, ekonomistas, finansų istorikas.
Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Prie seniūnijos
Gatvė centre
Paminklas prie bažnyčios
Didysis šaltinis
Lekėčių klebonija 2019 08 31
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Lekėčių kraštas: atsiminimai (sud. Vidmantas Mašanauskas). – Lekėčiai (Šakių raj.): V. Mašanauskas, 2006. – 62 p.: iliustr. – ISBN 9955-665-56-4
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Lietuvos vietovardžiai (VLKK)
- ↑ Lokajcie. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. V (Kutowa Wola — Malczyce). Warszawa, 1884, 364 psl. (lenk.)
- ↑ Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė. Prieiga internete https://ekalba.lt/lietuvos-vietovardziu-geoinformacine-duomenu-baze/
- ↑ Albinas Vaičiūnas. Lekėčiai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 702 psl.
- ↑ Списки населенныхъ мѣстъ Сувалкской губерніи: как матеріалъ для историко-этнографической географіи края. Собралъ Э. А. Вольтеръ. Санктпетербургъ, 1901.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Lekėčiai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 312 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Lekėčiai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1980. T.VI: Kombinacija-Lietuvos, 412 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Lekėčiai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 502
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Marijampolės apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Lekėčiai. Mūsų Lietuva, T. 3. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. – 326 psl.
- Bendruomenės tinklalapis
- Žemėlapiai Archyvuota kopija 2005-11-02 iš Wayback Machine projekto.
- Miestelio tarpukario telefonai
|
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
|
Mikytai – 6 km |
| |||||||||
| Liepalotai – 17 km LUKŠIAI – 22 km ŠAKIAI – 30 km |
|
||||||||||
| Altoniškiai – 8 km Zapyškis – 13 km | |||||||||||
| ||||||||||||||