Turžėnai
| Turžėnai | ||
|---|---|---|
  Turžėnai |
||
| 54°58′55″š. pl. 24°05′24″r. ilg. / 54.982°š. pl. 24.090°r. ilg.Koordinatės: 54°58′55″š. pl. 24°05′24″r. ilg. / 54.982°š. pl. 24.090°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Kauno apskritis
| |
| Savivaldybė |  Jonavos rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Užusalių seniūnija | |
| Gyventojų | 68 | |
Turžėnai – kaimas Jonavos rajono savivaldybės pietvakariuose, Neries ir Šešuvos santakoje, prie senojo plento A6 Kaunas–Zarasai–Daugpilis . Kaimas išsidėstęs dviem aukštais – apatinėje ir viršutinėje upės terasoje.
Viršutiniame aukšte prie senojo plento išlikęs XIX a. pašto stoties (statyta 1833–1835 m. klasicizmo stiliumi; projekto autorius Žozefas Puasjė) pastatų kompleksas. Apatinis aukštas yra prie Neries. Ties Turžėnais yra Druskelės rėva (akmenuota upės sekluma), kurioje iš vandens kyšo apie 5 m ilgio ir 3–4 m aukščio granito luotas – Gaidelio akmuo, didžiausias Lietuvos upių akmuo (gamtos ir archeologijos paminklas).
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Seniau Turžėnai buvo Turžėnų valsčiaus centru.
1831 m. vyko 1831 m. Turžėnų mūšis (1830–1831 m. sukilimo dalis), kuriame Mauricijaus Prozoro pajėgos pralaimėjo prieš Karmėlavoje įsikūrusias Rusijos Imperijos karines pajėgas.[2]
Ties Turžėnais per upę kėlė keltas (iš Stavidvario, Drąseikių, Šančių keltasi į Karmėlavą), veikė kalkių degykla.[3]
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| 1919–1931 m. | Turžėnų valsčiaus centras | Kauno apskritis |
| 1931–1950 m. | Jonavos valsčius | |
| 1995– | Užusalių seniūnija | Jonavos rajono savivaldybė |
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
 | ||||||||||
| 1902 m.[4] | 1923 m.sur.[5] | 1959 m.sur.[6] | 1970 m.sur.[7] | 1979 m.sur.[8] | 1989 m.sur.[9] | 2001 m.sur.[10] | 2011 m.sur.[11] | 2021 m.sur.[12] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 62 | 130 | 131 | 105 | 94 | 97 | 83 | 83 | 68 | ||
| ||||||||||
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ Pugačiauskas, Virgilijus (2019 m.). „XIX a. Lietuvos karinių dalinių istorija“. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija.
- ↑ Vykintas Vaitkevičius. Neris. 2007 metų ekspedicija. Ketvirta knyga. Vilnius: Mintis, 2014.
- ↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Turžėnai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 588 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Kauno apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.