Lekėčių valsčius

54°59′š. pl. 23°30′r. ilg. / 54.98°š. pl. 23.50°r. ilg. / 54.98; 23.50

Lekėčių valsčius
Laikotarpis: 1919 – 1950 m.

Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras:	Lekėčiai

Lietuva
	Šakių apskritis (1919–1940)

Nacistinė Vokietija
Ostlandas	Šakių apskritis (1941–1944)

Sovietų Sąjunga
Lietuvos TSR	Šakių apskritis (1944–1949) Kauno apskritis (1949–1950)

Lekėčių valsčius – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės vidurio vakarų Lietuvos teritorijoje, kairiajame Nemuno krante. Centras – Lekėčiai.

Istorija

Įkurtas po I pasaulinio karo Šakių apskrityje. 1930 m. liepos 10 d. Kurynės kaimas prijungtas prie Jankų valsčiaus. Lekėčių valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija priskirta Panemunės rajonui (8 apylinkės).

Valsčiaus istorija
Metai	Plotas, km²	Gyventojų sk.	Ūkių sk.	Suskirstymas	Gyvenvietės
1923 m. (išsamiau)	221	4553	973		34 gyvenvietės ^[1]
1932 m.	185	4402		15 seniūnijų ^[2]
1949-01-01 (išsamiau)	217			8 apylinkės ^[3]

Vadovai

Jonas Povilaitis, 1932 m.^[4]

Suskirstymas

Pagrindinė gyvenvietė	Seniūnija, 1932 m.^[5]	Apylinkė, 1949 m.^[6]
Altoniškiai	Altoniškių seniūnija	Altoniškių apylinkė
Braziūkai	Braziūkų seniūnija	-
Jadagoniai	Jadagonių seniūnija	-
Jagėliškiai	Jėgeliškių seniūnija	Jagėliškių apylinkė
Jančiai	Jančių seniūnija	Jančių apylinkė
Judraičiai	Judraičių seniūnija	-
Kretkampis	Kretkampio seniūnija	-
Kuras	Kuro seniūnija	Kuro apylinkė
Lekėčiai	Lekėčių seniūnija	Lekėčių apylinkė
Mikytai	Mikytų seniūnija	Mikytų apylinkė
Pažiegždriai	Pažiegždrių seniūnija	-
Sirvydai	Širvydų seniūnija	Sirvydų apylinkė
Šėtijai	Šėtijų seniūnija	-
Šukėtai	Šukėtų seniūnija	-
Zizai	Zizų seniūnija	Zizų apylinkė
Iš viso:	15 seniūnijų	8 apylinkės

Gyventojai

Tautinė sudėtis

1923 m. gyveno 4553 žmonės:

Lietuviai – 96,7% (4406);
Vokiečiai – 1,4% (65);
Žydai – 0,5% (24);
Kiti – 1,27% (58).

Šaltiniai

↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. – Kaunas, Centralinis Statistikos Biuras, 1925. // psl. 278
↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 677–692 psl.
↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 39
↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 679 psl.
↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 691–692 psl.
↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 42

[1] Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. – Kaunas, Centralinis Statistikos Biuras, 1925. // psl. 278

[2] Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 677–692 psl.

[3] Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 39

[4] Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 679 psl.

[5] Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 691–692 psl.

[6] Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 42

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]