Pereiti prie turinio

Zarasų apskritis (1836–1915)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Novoaleksandrovsko apskritis)
Zarasų apskritis
rus. Новоалександровский уезд

1836 – 1915
 

Apskritis Kauno gubernijoje
Administracinis centras Zarasai
Valsčiai 8 (1923)
1836–1843 Vilniaus gubernija
1843–1915 Kauno gubernija
Gyventojų 208 487 (1897), 242 300 (1914)
Plotas 7 223 km² (1897), 5 437 km² (1914)

Zarasų apskritis (arba Novoaleksandrovsko apskritis, rus. Новоалександровский уезд) – Rusijos imperijos administracinis-teritorinis vienetas Lietuvos šiaurės rytuose ir gretimose Baltarusijos teritorijose. Centras – Zarasai. Apėmė dabartinės Lietuvos teritorijas, kur dabar yra Zarasų rajonas ir Rokiškio rajonas, taip pat Baltarusijos teritorijas, kur yra Breslaujos rajonas ir Miorų rajonas.

Apskritis sudaryta 1836 m. vietoje Breslaujos apskrities, nors kai kurie šaltiniai nurodo, kad 1842 m. iš Breslaujos apskrities ir dalies Vilkmergės apskrities.[1] Iš pradžių priklausė Vilniaus gubernijai, nuo 1843 m. – Kauno gubernijai.

Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, apskrities teritoriją okupavo Vokietijos imperija. 1915 m. čia buvo suformuotos Rokiškio apskritis ir Saldutiškio apskritis.


Apskrities istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Suskirstymas Gyvenvietės


1897 7223 208.487
1914 5437 242.300

Administracinis suskirstymas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Apskritis Kauno gubernijoje po 1867 m.

1913 m. apskrityje buvo 24 valsčiai:[2]

1897 m. duomenimis apskrityje gyveno 208 487 žmonių, iš kurių 6359 gyventojų buvo Zarasuose. Iš jų lietuviai sudarė 49,8 %, baltarusiai - 16,8 %, žydai - 12,7 %, rusai - 9,9 %, lenkai — 8,9 %, latviai - 1,8 %.

  1. Powiat nowoaleksandrowski. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. VII (Netrebka — Perepiat). Warszawa, 1886, 241 psl. (lenk.)
  2. Волостныя, станичныя, сельския, гминныя правления и управления, а также полицейские станы всей России с обозначением места их нахождения. – Киев, Изд-во Т-ва Л. М. Фиш, 1913. // psl. 136 (PDF 36 psl.)