Krakės
- Apie kaimą Skuodo rajone žr. Krakės (Skuodas).
 | ||
|---|---|---|
| ||
  Krakės |
||
| Koordinatės | 55°24′29″š. pl. 23°43′30″r. ilg. / 55.408°š. pl. 23.725°r. ilg.Koordinatės: 55°24′29″š. pl. 23°43′30″r. ilg. / 55.408°š. pl. 23.725°r. ilg. | |
| Apskritis |  Kauno apskritis
| |
| Savivaldybė |  Kėdainių rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Krakių seniūnija | |
| Gyventojų skaičius | 841 (2011 m.) | |
| Altitudė | 90–100 m | |
 Vikiteka |
KrakėsVikiteka | |
Krakės – miestelis Kėdainių rajono savivaldybės teritorijoje, 8 km į vakarus nuo kelio 144 Jonava–Kėdainiai–Šeduva , 21 km į šiaurės vakarus nuo Kėdainių. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras.
Yra Krakių Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia (pastatyta 1907 m.), veikia Krakių Mikalojaus Katkaus gimnazija, vaikų darželis. Krakėse išlikęs vienintelis Lietuvoje kotryniečių vienuolynas (atkurtas 1997 m., su 8 celėmis, koplyčia), V. Ulevičiaus medinės skulptūros. Svarbiausia įmonė – Krakių ŽŪB. Yra lentpjūvė, ambulatorija, pašto skyrius (LT-58032), kultūros namai, biblioteka (nuo 1937 m.), kelios parduotuvės.
Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Krakės įsikūrę Krakių kalvagūbryje, altitudė 95–100 m virš jūros lygio. Per miestelį teka Smilgaitis, netoliese į rytus yra Smilgos aukštupys. Netoli miestelio yra ir Krakių kaimas. Keliai į Betygalą, Akademiją, Gudžiūnus, Josvainius, Grinkiškį.
kotrynietės[redaguoti vikitekstą] | |||||||||||
|
Barkūniškis – 10 km | GUDŽIŪNAI – 12 km |
| ||||||||
| Plinkaigalis – 5 km BETYGALA – 26 km |
|
Bokštai – 7 km AKADEMIJA – 10 km | |||||||||
| Meironiškiai – 3 km JOSVAINIAI – 26 km |
KĖDAINIAI – 22 km | ||||||||||
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Miestelio pavadinimas kildinamas iš asmenvardžio Krãkė (šis galbūt iš krãkė, krakis „juodasis genys, raudongalvis genys“; „karosas“).[4]
Kaime rasti 5 akmeniniai kirviai. Krakės minimos nuo XIV amžiaus. 1421–1842 m. Krakių dvaras ir jo žemės buvo Žemaitijos vyskupų valda. XV a. viduryje pastatyta Krakių bažnyčia. 1565 ir 1569 m. Krakės kentėjo nuo gaisrų. 1579 m. minimas Krakių miestas. 1615 m. įsteigtas kotryniečių vienuolynas, kuris veikė iki 1945 m. (medinis pastatas sudegė, pradėtas atstatyti perduotas mokyklai, atkurtas 1997 m.). 1907 m. pastatyta nauja Krakių Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia.
1790 m. Krakės gavo turgaus ir 3 metinių prekymečių privilegiją. 1863 m. miestelio apylinkėse veikė T. Kušleikos apie 800 vyrų, vėliau vadas Adomas Bitė, sukilėlių būrys, Antano Mackevičiaus sukilėlių būriai. 1863 m. balandžio 28 d. netoli Krakių įvyko sukilėlių kautynės su Rusijos imperijos kariuomenės daliniais.
1863 ir 1914 m. Krakės degė. Draudžiamąją lietuvių kalba spaudą Krakių apylinkėse platino V. Baltrus, J. Dalbokas, J. Jurevičius, M. Katkus (taip pat slapta mokė vaikus), B. Kavaliauskas ir kiti. 1905 m. nušalinta carinė valsčiaus valdyba; veikė valstiečių išrinktas valsčiaus komitetas. Tarpukariu buvo žinomos kaip Krakiai.[5] 1906 m. Krakėse buvo įkurta dviklasė mokykla.[6] 1937 m. įsteigta biblioteka.
1941 m. rugsėjo 2 d. vokiečių okupacinės administracijos nurodymu Peštiniukų kaime netoli Krakių sušaudyti 1125 Krakių ir apylinkių žydai. 1944 m. gruodžio 16 m. Krakių valsčiuje įvyko Kęstučio apygardos apie 300 partizanų, vadas V. Pabarčius ir NKVD kariuomenės susirėmimas, vad. Pušynės mūšis.[7]
1950–1992 m. veikė Krakių kolūkis, pasižymėjęs gana gerais ekonominiais rodikliais, turėjo plaukimo baseiną su suomiška pirtimi. Dabar tai žemės ūkio bendrovė. 1983 m. pastatytas prekybos centras (architektas K. Žalnierius, konstravo A. Končius, interjero autoriai E. ir R. Beinortai).
2011 m. patvirtintas Krakių herbas.
Krakių parkas.JPG| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| XIII a., XV a. pradžia, XIX a. pradžia | Krakių valsčiaus centras | |
| 1861–1919 m. | ||
| 1919–1950 m. | Kėdainių apskritis | |
| 1950–1959 m. | Krakių apylinkės centras | Dotnuvos rajonas |
| 1959–1995 m. | Kėdainių rajonas | |
| 1995– | Krakių seniūnijos centras | Kėdainių rajono savivaldybė |
Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Miestelio planas spindulinis; pagrindinių gatvių susikirtime yra keturkampė aikštė. Svarbiausi statiniai:
- Istorizmo krypties Krakių Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia, pastatyta 1907 m.; bažnyčioje yra žalvarinis varpas (1714 m.), ornamentuotas kryžius (1861 m.), dvi Nukryžiuotojo skulptūros, viena jų bažnyčios eksterjere, medinė Jono Nepomuko skulptūra, paveikslo „Šventoji Šeima“ metalinis aptaisas (abu XIX a.).
- Kotryniečių vienuolynas, 1645 m.
- Šv. Kotrynos vienuolyno naujasis pastatas, pastatytas 1997 m.
- Žydų senovinės kapinės (Krakių kaime).
- Paminklinis akmuo M. Daukšos įsteigtos mokyklos 400 metinėms, pastatytas 1980 m. birželio 28 d.; autorius Juozas Meškuotis.[8][9]
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1662 m. Krakėse buvo 77 sklypai, iš jų 32 tušti. 1713 m. buvo 18, o 1778 m. – 44 dūmai.
 | ||||||||
| 1841 m. | 1865 m.*[2] | 1897 m.sur. | 1906 m.*[1] | 1923 m.sur. | 1959 m.sur.[10] | 1970 m.sur. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 594 | 871 | 1 846 | 1 000 | 1 386 | 1 047 | 901 | ||
| 1978 m.[11] | 1979 m.sur. | 1985 m.[12] | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | - | ||
| 904 | 1 028 | 925 | 954 | 991 | 841 | - | ||
| ||||||||
| ||||||||
Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 1570–1572 m. Krakėse klebonavo vienas lietuvių raštijos pradininkų Mikalojus Daukša. Čia jis įsteigė parapinę mokyklą. Krakėse M. Daukšai atminti pastatytas paminklinis akmuo.
- Krakėse 1900 m. gruodžio 2 d. gimė Lietuvos karininkas, dainininkas (bosas), vargonininkas Ipolitas Nauragis.
- Shira Gorshman (1906–2001), Lietuvos žydų kilmės rašytoja
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 Кроки. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 2 (3) : Кошбух — Прусик. С.-Петербургъ, 1906., 22 psl. (rus.)
- ↑ 2,0 2,1 Кроки. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 2 (Дабанъ — Кяхтинское Градоначальство). СПб, 1865, 794 psl. (rus.)
- ↑ Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
- ↑ Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė
- ↑ http://lithuanianphilately.com/postal-history/krakiai/
- ↑ „Krakių seniūnija“. postilla.mch.mii.lt. Suarchyvuotas originalas 2016-03-05. Nuoroda tikrinta 2016-04-24.
- ↑ Krakės. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 702 psl.
- ↑ Algimantas Miškinis. Krakės. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 702 psl.
- ↑ „Paminklas pirmajai Krakių mokyklai“. postilla.mch.mii.lt. Suarchyvuotas originalas 2013-07-12. Nuoroda tikrinta 2016-04-24.
- ↑ Krakės. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 199 psl.
- ↑ Krakės. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1980. T.VI: Kombinacija-Lietuvos, 135 psl.
- ↑ Kazys Misius, Algimantas Miškinis ir kt. Krakės 1. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. 382 psl.
- Krakės. Mūsų Lietuva, T. 2. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. – 417 psl.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Kroki Lenkijos Karalystės ir kitų slavų kraštų geografiniame žodyne, Tom XV, cz. 2, psl. 166 (lenk.)
- Miestelio svetainė
- Apie Krakes
- Kotryniečių vienuolynas
- Trumpai apie Krakes
Akademija | Dotnuva | Gudžiūnai | Josvainiai | Kėdainiai | Krakės | Pagiriai | Pavermenys | Pelėdnagiai | Pernarava | Surviliškis | Šėta | Truskava | Vilainiai
