Krakės

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Apie kaimą Skuodo rajone žr. Krakės (Skuodas).
Portal.svg
Krakės
Krakės1.JPG
Krakių centras
Krakiuherbas.PNG

Krakės
Koordinatės 55°24′29″N 23°43′30″E / 55.408°N 23.725°E / 55.408; 23.725 (Krakės)Koordinatės: 55°24′29″N 23°43′30″E / 55.408°N 23.725°E / 55.408; 23.725 (Krakės)
Apskritis Kauno apskrities vėliava Kauno apskritis
Savivaldybė Kėdainių rajono savivaldybė
Seniūnija Krakių seniūnija
Gyventojų skaičius 841 (2011 m.)
Altitudė 90–100 m
Commons-logo.svg Vikiteka: KrakėsVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Krãkės
Kilmininkas: Krãkių
Naudininkas: Krãkėms
Galininkas: Krakès
Įnagininkas: Krãkėmis
Vietininkas: Krãkėse

Krakės – miestelis Kėdainių rajono savivaldybės teritorijoje, 8 km į vakarus nuo kelio  144  JonavaKėdainiaiŠeduva , 21 km į šiaurės vakarus nuo Kėdainių. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras.

Yra Krakių Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia (pastatyta 1907 m.), veikia Krakių Mikalojaus Katkaus gimnazija, vaikų darželis. Krakėse išlikęs vienintelis Lietuvoje kotryniečių vienuolynas (atkurtas 1997 m., su 8 celėmis, koplyčia), V. Ulevičiaus medinės skulptūros. Svarbiausia įmonė – Krakių ŽŪB. Yra lentpjūvė, ambulatorija, pašto skyrius (LT-58032), kultūros namai, biblioteka (nuo 1937 m.), kelios parduotuvės.

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Krakės įsikūrę Krakių kalvagūbryje, altitudė 95–100 m virš jūros lygio. Per miestelį teka Smilgaitis, netoliese į rytus yra Smilgos aukštupys. Netoli miestelio yra ir Krakių kaimas. Keliai į Betygalą, Akademiją, Gudžiūnus, Josvainius, Grinkiškį.

kotrynietės[redaguoti vikitekstą]

Blank-50px.png Barkūniškis – 10 km GUDŽIŪNAI – 12 km   Blank-50px.png
Plinkaigalis – 5 km
BETYGALA – 26 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Bokštai – 7 km
AKADEMIJA – 10 km
Meironiškiai – 3 km
JOSVAINIAI – 26 km
KĖDAINIAI – 22 km

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Miestelio pavadinimas kildinamas iš asmenvardžio Krãkė (šis galbūt iš krãkė, krakis „juodasis genys, raudongalvis genys“; „karosas“).[4]

Kaime rasti 5 akmeniniai kirviai. Krakės minimos nuo XIV amžiaus. 14211842 m. Krakių dvaras ir jo žemės buvo Žemaitijos vyskupų valda. XV a. viduryje pastatyta Krakių bažnyčia. 1565 ir 1569 m. Krakės kentėjo nuo gaisrų. 1579 m. minimas Krakių miestas. 1615 m. įsteigtas kotryniečių vienuolynas, kuris veikė iki 1945 m. (medinis pastatas sudegė, pradėtas atstatyti perduotas mokyklai, atkurtas 1997 m.). 1907 m. pastatyta nauja Krakių Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia.

1790 m. Krakės gavo turgaus ir 3 metinių prekymečių privilegiją. 1863 m. miestelio apylinkėse veikė T. Kušleikos apie 800 vyrų, vėliau vadas Adomas Bitė, sukilėlių būrys, Antano Mackevičiaus sukilėlių būriai. 1863 m. balandžio 28 d. netoli Krakių įvyko sukilėlių kautynės su Rusijos imperijos kariuomenės daliniais.

1863 ir 1914 m. Krakės degė. Draudžiamąją lietuvių kalba spaudą Krakių apylinkėse platino V. Baltrus, J. Dalbokas, J. Jurevičius, M. Katkus (taip pat slapta mokė vaikus), B. Kavaliauskas ir kiti. 1905 m. nušalinta carinė valsčiaus valdyba; veikė valstiečių išrinktas valsčiaus komitetas. Tarpukariu buvo žinomos kaip Krakiai.[5] 1906 m. Krakėse buvo įkurta dviklasė mokykla.[6] 1937 m. įsteigta biblioteka.

1941 m. rugsėjo 2 d. vokiečių okupacinės administracijos nurodymu Peštiniukų kaime netoli Krakių sušaudyti 1125 Krakių ir apylinkių žydai. 1944 m. gruodžio 16 m. Krakių valsčiuje įvyko Kęstučio apygardos apie 300 partizanų, vadas V. Pabarčius ir NKVD kariuomenės susirėmimas, vad. Pušynės mūšis.[7]

19501992 m. veikė Krakių kolūkis, pasižymėjęs gana gerais ekonominiais rodikliais, turėjo plaukimo baseiną su suomiška pirtimi. Dabar tai žemės ūkio bendrovė. 1983 m. pastatytas prekybos centras (architektas K. Žalnierius, konstravo A. Končius, interjero autoriai E. ir R. Beinortai).

2011 m. patvirtintas Krakių herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIII a., XV a. pradžia, XIX a. pradžia Krakių valsčiaus centras
18611919 m.
19191950 m. Kėdainių apskritis
19501959 m. Krakių apylinkės centras Dotnuvos rajonas
19591995 m. Kėdainių rajonas
1995 Krakių seniūnijos centras Kėdainių rajono savivaldybė


Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pastatai Krakių centre
Krakių centras

Miestelio planas spindulinis; pagrindinių gatvių susikirtime yra keturkampė aikštė. Svarbiausi statiniai:

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1662 m. Krakėse buvo 77 sklypai, iš jų 32 tušti. 1713 m. buvo 18, o 1778 m. – 44 dūmai.

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1841 m. ir 2011 m.
1841 m. 1865 m.*[3] 1897 m.sur. 1906 m.*[2] 1923 m.sur. 1959 m.sur.[10] 1970 m.sur.
594 871 1 846 1 000 1 386 1 047 901
1978 m.[11] 1979 m.sur. 1985 m.[12] 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur. -
904 1 028 925 954 991 841 -
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.


Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 15701572 m. Krakėse klebonavo vienas lietuvių raštijos pradininkų Mikalojus Daukša. Čia jis įsteigė parapinę mokyklą. Krakėse M. Daukšai atminti pastatytas paminklinis akmuo.
  • Krakėse 1900 m. gruodžio 2 d. gimė Lietuvos karininkas, dainininkas (bosas), vargonininkas Ipolitas Nauragis.
  • Shira Gorshman (1906–2001), Lietuvos žydų kilmės rašytoja

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
  2. 2,0 2,1 Кроки. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 2 (3) : Кошбух — Прусик. С.-Петербургъ, 1906., 22 psl. (rus.)
  3. 3,0 3,1 Кроки. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 2 (Дабанъ — Кяхтинское Градоначальство). СПб, 1865, 794 psl. (rus.)
  4. Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė
  5. http://lithuanianphilately.com/postal-history/krakiai/
  6. „Krakių seniūnija“. postilla.mch.mii.lt. Suarchyvuotas originalas 2016-03-05. Nuoroda tikrinta 2016-04-24. 
  7. Krakės. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 702 psl.
  8. Algimantas Miškinis. Krakės. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 702 psl.
  9. „Paminklas pirmajai Krakių mokyklai“. postilla.mch.mii.lt. Suarchyvuotas originalas 2013-07-12. Nuoroda tikrinta 2016-04-24. 
  10. Krakės. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 199 psl.
  11. Krakės. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1980. T.VI: Kombinacija-Lietuvos, 135 psl.
  12. Kazys Misius, Algimantas Miškinis ir kt. Krakės 1. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. 382 psl.
  • Krakės. Mūsų Lietuva, T. 2. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. – 417 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]