Betygala
| Betygala | ||
|---|---|---|
| ||
  Betygala |
||
| Koordinatės | 55°21′43″š. pl. 23°22′01″r. ilg. / 55.362°š. pl. 23.367°r. ilg.Koordinatės: 55°21′43″š. pl. 23°22′01″r. ilg. / 55.362°š. pl. 23.367°r. ilg. | |
| Apskritis |  Kauno apskritis
| |
| Savivaldybė |  Raseinių rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Betygalos seniūnija | |
| Gyventojų | 406 | |
 Vikiteka |
Betygala | |
| Istoriniai pavadinimai | lenk. Betygoła, rus. Бетгола, rus. Бетигола, rus. Бетыгола[2][3] | |
Betygala – miestelis Raseinių rajono savivaldybės teritorijoje, 16 km į rytus nuo Raseinių. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Miestelis radialinio plano. Svarbiausi statiniai: neobarokinė Betygalos Šv. Mikalojaus bažnyčia (pastatyta 1930 m.), Vytauto paminklas centrinėje aikštėje (pastatytas 1930 m., skulptorius – Petras Aleksandravičius; restauruotas 1980 m.), Betygalos Maironio gimnazija, biblioteka, Betygalos muziejus (krašto istorijos, dail. J. Kuzminskio, geologijos ekspozicijos), paštas (LT-60010).
Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Miestelis įsikūręs viršutinėje terasoje, kairiajame Dubysos krante, prie kelio 3504 Ariogala–Betygala–Šiluva , šalia Vieviršės (Vieviržės) ir Lelyko upelių, Dubysos RP.
Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pavadinimas galbūt kilęs iš asmenvardžio *Betys ar pan. (plg. pavardės Bė́ta, Beteikà), ir gãlas 'vieta, kur baigiasi koks ilgesnis daiktas; daikto kraštinė dalis (pradžia, pabaiga); kraštas, siena; riba'.[4]
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Prie miestelio stūkso Betygalos piliakalnis ir alkas, apylinkėse gausu senkapių. Priklausė Lietuvių žemių konfederacijai. Pirmą kartą Betygala paminėta 1253 m. rugpjūčio 21 d., kai popiežius Inocentas IV patvirtinto karaliaus Mindaugo aktą, pagal kurį pusė Betygalos žemės buvo atiduota Livonijos ordinui. Kita pusė 1254 m. liepos 12 d. aktu perduota vyskupui Kristijonui.
XIII–XIV a. netoli Betygalos, Dubysos intako Vaškutės dešiniajame krante stovėjo Betygalos pilis, viena iš svarbesnių žemaičių gynybinių pilių. 1384 m. ir 1386 m. Betygala minima kryžiuočių karo kelių į Lietuvą aprašymuose. Per Žemaitijos krikštą 1416 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas skyrė lėšų pirmajai Betygalos bažnyčiai pastatyti, vienai pirmųjų bažnyčių Žemaitijoje. 1505 m. Betygala užrašyta vietos klebonijai, 1638–1842 m. priklausė Žemaičių vyskupijos kapitulai. 1516 m. gavo turgaus privilegiją.
1579 m. minima Betygalos parapinė mokykla. 1867 m. įsteigta valdinė pradžios mokykla, veikusi iki 1915 m. 1919 m. Betygalos valsčiaus taryba nutarė atkurti Betygaloje pradžios mokyklą, nuo 1945 m. progimnazija, nuo 1948 m. Betygalos vidurinė mokykla, nuo 1987 m. Betygalos Maironio vidurinė mokykla.
1706 m. ties Betygala įvyko kautynės su švedais, kurie nusiaubė miestelį. 1708–1711 m. nuo maro išmirė visi Betygalos gyventojai; kad miestelis atsigautų, 1723 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Augustas II pakartojo turgaus privilegiją. 1861–1950 m. Betygalos valsčiaus centras.
1908–1914 m. Betygaloje veikė Blaivybės draugijos skyrius, kuris 1912 m. turėjo 179 narius, t. y. apie pusę gyventojų. 1910–1914 m. Betygala garsėjo naminių gyvulių parodomis. 1913 m. dalis miestelio išsiskirstė į vienkiemius. 1926 m. įsteigta pieninė, 1928 m. – pašto agentūra. 1928 m. pastatytas Tautos kryžius, 1950 m. sudegintas, 1989 m. atstatytas. 1931 m. pastatytas Vytauto Didžiojo paminklas, išsaugotas per TSRS okupaciją. 1945–1948 m. Betygaloje veikė slapta moksleivių antitarybinė organizacija.[5]
1950–1995 m. Betygalos apylinkės centras, 1950–1992 m. kolūkio centrinė gyvenvietė (specializacija – pienas ir mėsa). 1948 m. atidaryta biblioteka, kultūros namai. 2003 m. patvirtintas Betygalos herbas, pasodintas retųjų rūšių klevų skveras.
2012 m. paskelbtas saugomu miestelyje augantis Mikalojaus Daukšos ąžuolas.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| XIII–XX a. | Betygalos valsčiaus centras | ? |
| 1919–1950 m. | Raseinių apskritis | |
| 1950–1962 m. | Betygalos apylinkės centras | Ariogalos rajonas |
| 1962–1995 m. | Raseinių rajonas | |
| 1995– | Betygalos seniūnijos centras | Raseinių rajono savivaldybė |
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1638 m. Betygaloje buvo 12 dūmų.
 | ||||||||
| 1841 m. | 1862 m.*[3] | 1891 m.*[2] | 1897 m.sur. | 1923 m.sur.[7] | 1959 m.sur.[8] | 1975 m.[9] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 483 | 97 | 100 | 370 | 334 | 454 | 414 | ||
| 1979 m.sur.[10] | 1984 m.[11] | 1989 m.sur.[12] | 2001 m.sur.[13] | 2011 m.sur.[14] | 2021 m.sur.[15] | - | ||
| 508 | 519 | 547 | 559 | 488 | 406 | - | ||
| ||||||||
| ||||||||
Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Betygaloje palaidoti poeto Maironio tėvai ir seserys.
Betygaloje gimė:
- Juras Andriukaitis, energetikas, bankininkas, politinis bei visuomenės veikėjas.
- Aleksandras Ferdinandas Bendoraitis, kunigas, gydytojas epidemiologas.
- Vincas Girnius, politinis bei visuomenės veikėjas.
- Antanas Algirdas Jurgaitis, veterinarijos gydytojas, biomedicinos mokslų daktaras.
- Jonas Kuzminskis, grafikas, čia įrengęs kolūkio dailės galeriją, vėliau tapusią muziejumi.
- Antanas Pocius, choro dirigentas ir pedagogas.
- Antanas Juška, pedagogas ir Raseinių rajono garbės pilietis.
Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Betygalos panorama nuo piliakalnio
Betygalos senosios kapinės
Vytauto paminklas
Vieviršės upokšnis Betygaloje
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Lietuvos vietovardžiai (VLKK)
- ↑ 2,0 2,1 Бетыгола. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 3А (6) : Бергер — Бисы. С.-Петербургъ, 1891., 644 psl. (rus.)
- ↑ 3,0 3,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 1 (Аа — Гямъ-маликъ). СПб, 1862, 255 psl. (Wikisources.org)
- ↑ Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė. Prieiga internete https://ekalba.lt/lietuvos-vietovardziu-geoinformacine-duomenu-baze/
- ↑ Vidmantas Daugintas ir kiti. Betygala. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 129 psl.
- ↑ „Objekto Nr. 37965 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Betygala. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 215 psl.
- ↑ Betygala. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, II t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1977. T.II: Bangladešas-Demokratinis, 125 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Betygala. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 240
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Kauno apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Betygala. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 554 psl.
- Betygala ir seniūnijos piliakalniai Archyvuota kopija 2006-06-29 iš Wayback Machine projekto.
- Tėvų žemė Archyvuota kopija 2005-09-29 iš Wayback Machine projekto.
- Krašto muziejus Archyvuota kopija 2007-03-10 iš Wayback Machine projekto.
| ||||||||||||||
|
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
|
Skirmantiškė – 7 km Berteškiai 4 km |
KRAKĖS – 26 km Ilgižiai III – 10 km |
| ||||||||
|
|||||||||||
| Požečiai – 5 km ARIOGALA – 13 km | |||||||||||
