Betygala
 | ||
|---|---|---|
| ||
  Betygala |
||
| Koordinatės | 55°21′40″š. pl. 23°22′01″r. ilg. / 55.361°š. pl. 23.367°r. ilg.Koordinatės: 55°21′40″š. pl. 23°22′01″r. ilg. / 55.361°š. pl. 23.367°r. ilg. | |
| Apskritis |  Kauno apskritis
| |
| Savivaldybė |  Raseinių rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Betygalos seniūnija | |
| Gyventojų skaičius | 488 (2011 m.) | |
 Vikiteka |
BetygalaVikiteka | |
| Istoriniai pavadinimai | * lenk. Betygoła | |
Betygala – miestelis Raseinių rajono savivaldybės teritorijoje, 16 km į rytus nuo Raseinių, prie kelio 3504 Ariogala–Betygala–Šiluva , kairiajame Dubysos krante, prie Vieviršės (Vieviržės) ir Lelyko upelių, Dubysos regioninis parkas. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Yra paštas (LT-60010).
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pavadinimas galbūt kilęs iš asmenvardžio *Betys ar pan. (plg. pavardės Bė́ta, Beteikà), ir gãlas 'vieta, kur baigiasi koks ilgesnis daiktas; daikto kraštinė dalis (pradžia, pabaiga); kraštas, siena; riba'.[4]
Prie miestelio stūkso Betygalos piliakalnis ir alkas, apylinkėse gausu senkapių. Priklausė Lietuvių žemių konfederacijai. Pirmą kartą Betygala paminėta 1253 m. rugpjūčio 21 d., kai popiežius Inocentas IV patvirtinto karaliaus Mindaugo aktą, pagal kurį pusė Betygalos žemės buvo atiduota Livonijos ordinui. Kita pusė 1254 m. liepos 12 d. aktu perduota vyskupui Kristijonui.
XIII–XIV a. netoli Betygalos, Dubysos intako Vaškutės dešiniajame krante stovėjo Betygalos pilis, viena iš svarbesnių žemaičių gynybinių pilių. 1384 m. ir 1386 m. Betygala minima kryžiuočių karo kelių į Lietuvą aprašymuose. Per Žemaitijos krikštą 1416 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas skyrė lėšų pirmajai Betygalos bažnyčiai pastatyti, vienai pirmųjų bažnyčių Žemaitijoje. 1505 m. Betygala užrašyta vietos klebonijai, 1638–1842 m. priklausė Žemaičių vyskupijos kapitulai. 1516 m. gavo turgaus privilegiją.
1579 m. minima Betygalos parapinė mokykla. 1867 m. įsteigta valdinė pradžios mokykla, veikusi iki 1915 m. 1919 m. Betygalos valsčiaus taryba nutarė atkurti Betygaloje pradžios mokyklą, nuo 1945 m. progimnazija, nuo 1948 m. Betygalos vidurinė mokykla, nuo 1987 m. Betygalos Maironio vidurinė mokykla.
1706 m. ties Betygala įvyko kautynės su švedais, kurie nusiaubė miestelį. 1708–1711 m. nuo maro išmirė visi Betygalos gyventojai; kad miestelis atsigautų, 1723 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Augustas II pakartojo turgaus privilegiją. 1861–1950 m. Betygalos valsčiaus centras.
1908–1914 m. Betygaloje veikė Blaivybės draugijos skyrius, kuris 1912 m. turėjo 179 narius, t. y. apie pusę gyventojų. 1910–1914 m. Betygala garsėjo naminių gyvulių parodomis. 1913 m. dalis miestelio išsiskirstė į vienkiemius. 1926 m. įsteigta pieninė, 1928 m. – pašto agentūra. 1928 m. pastatytas Tautos kryžius, 1950 m. sudegintas, 1989 m. atstatytas. 1931 m. pastatytas Vytauto Didžiojo paminklas, išsaugotas per TSRS okupaciją. 1945–1948 m. Betygaloje veikė slapta moksleivių antitarybinė organizacija. [5]
1950–1995 m. Betygalos apylinkės centras, 1950–1992 m. kolūkio (specializacija – pienas ir mėsa) centrinė gyvenvietė. 1948 m. atidaryta biblioteka, kultūros namai. 2003 m. patvirtintas Betygalos herbas, pasodintas retųjų rūšių klevų skveras.
2012 m. paskelbtas saugomu miestelyje augantis Mikalojaus Daukšos ąžuolas.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| XIII–XX a. | Betygalos valsčiaus centras | ? |
| 1919–1950 m. | Raseinių apskritis | |
| 1950–1962 m. | Betygalos apylinkės centras | Ariogalos rajonas |
| 1962–1995 m. | Raseinių rajonas | |
| 1995– | Betygalos seniūnijos centras | Raseinių rajono savivaldybė |
Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Miestelis radialinio plano. Svarbiausi statiniai:
- Neobaroko stiliaus Šv. Mikalojaus bažnyčia, pastatyta 1930 m.
- Vytauto paminklas, centrinėje aikštėje pastatytas 1930 m., skulptorius – Petras Aleksandravičius; restauruotas 1980 m.
- Maironio vidurinė mokykla,
- Biblioteka,
- Betygalos muziejus (krašto istorijos, dail. J. Kuzminskio, geologijos ekspozicijos)
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1638 m. Betygaloje buvo 12 dūmų.
 | |||||||
| 1841 m. | 1862 m.*[2] | 1891 m.*[1] | 1897 m.sur. | 1923 m.sur.[7] | 1959 m.sur.[8] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 483 | 97 | 100 | 370 | 334 | 454 | ||
| 1975 m.[9] | 1979 m.sur.[10] | 1984 m.[11] | 1989 m.sur.[12] | 2001 m.sur.[13] | 2011 m.sur.[14] | ||
| 414 | 508 | 519 | 547 | 559 | 488 | ||
| |||||||
| |||||||
Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Betygaloje palaidoti poeto Maironio tėvai ir seserys.
Betygaloje gimė:
- Juras Andriukaitis, energetikas, bankininkas, politinis bei visuomenės veikėjas.
- Aleksandras Ferdinandas Bendoraitis, kunigas, gydytojas epidemiologas.
- Vincas Girnius, politinis bei visuomenės veikėjas.
- Antanas Algirdas Jurgaitis, veterinarijos gydytojas, biomedicinos mokslų daktaras.
- Jonas Kuzminskis, grafikas, čia įrengęs kolūkio dailės galeriją, vėliau tapusią muziejumi.
- Antanas Pocius, choro dirigentas ir pedagogas.
- Antanas Juška, pedagogas ir Raseinių rajono garbės pilietis.
Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Betygalos panorama nuo piliakalnio
Betygalos senosios kapinės
Vytauto paminklas
Vieviršės upokšnis Betygaloje
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 Бетыгола. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 3А (6) : Бергер — Бисы. С.-Петербургъ, 1891., 644 psl. (rus.)
- ↑ 2,0 2,1 Бетыгола. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 1 (Аа — Гямъ-маликъ). СПб, 1862, 255 psl. (rus.)
- ↑ Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
- ↑ Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė
- ↑ Vidmantas Daugintas ir kiti. Betygala. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 129 psl.
- ↑ „Objekto Nr. 37965 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Betygala. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 215 psl.
- ↑ Betygala. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, II t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1977. T.II: Bangladešas-Demokratinis, 125 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Betygala. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. 240 psl.
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Kauno apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Betygala. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 554 psl.
- Betygala ir seniūnijos piliakalniai
- Tėvų žemė
- Krašto muziejus Archyvuota kopija 2007-03-10 iš Wayback Machine projekto.
Aplinkinės gyvenvietės[redaguoti vikitekstą] | |||||||||||
|
Skirmantiškė – 7 km Berteškiai 4 km |
KRAKĖS – 26 km Ilgižiai III – 10 km |
| ||||||||
|
|||||||||||
| Požečiai – 5 km ARIOGALA – 13 km | |||||||||||
