Zapyškis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Portal.svg
Zapyškis
Zapyshkis church, Lithuania 2013-08-30 - another one from SE in distance.jpg
Senoji Zapyškio bažnyčia
Zapyskis COA.jpg

Zapyškis
Koordinatės 54°55′30″š. pl. 23°39′00″r. ilg. / 54.925°š. pl. 23.650°r. ilg. / 54.925; 23.650 (Zapyškis)Koordinatės: 54°55′30″š. pl. 23°39′00″r. ilg. / 54.925°š. pl. 23.650°r. ilg. / 54.925; 23.650 (Zapyškis)
Apskritis Kauno apskrities vėliava Kauno apskritis
Savivaldybė Kauno rajono savivaldybė
Seniūnija Zapyškio seniūnija
Gyventojų skaičius 264 (2011 m.)
Commons-logo.svg Vikiteka: ZapyškisVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Zapýškis
Kilmininkas: Zapýškio
Naudininkas: Zapýškiui
Galininkas: Zapýškį
Įnagininkas: Zapýškiu
Vietininkas: Zapýškyje

Zapyškis – miestelis Kauno rajone, prie kelio  140  KaunasZapyškisŠakiai , kairiajame Nemuno krante.

Miestelyje prie pat Nemuno stovi senoji Zapyškio bažnyčia (pastatyta 1578 m.; nuo XX a. pradžios religinėms reikmėms nebenaudojama; vasarą vyksta Pažaislio muzikos festivalio koncertai). Veikia paštas (LT-53083), biblioteka (nuo 1940 m.), kultūros centras, kelios parduotuvės, senosios kapinės (rytiniame pakraštyje, su koplyčia, ir vakariniame pakraštyje), prieplauka, degalinė.

Zapyškio pagrindinė mokykla yra gretimame Kluoniškių kaime, Zapyškio medelynas (jame yra nedidelis zoologijos sodas) – Dievogaloje.

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Miestelis išsidėstęs apačioje prie Nemuno. Pietuose, ant šlaito esanti gyvenvietė yra Dievogala, o pietvakariuose – Kluoniškiai. Abi pastarosios gyvenvietės kartais irgi priskiriamos Zapyškiui (Kluoniškiuose yra Zapyškio bažnyčia, mokykla, seniūnija), tačiau miestelis yra tik žemutinėje terasoje.[2]

Per senąsias Zapyškio kapines, pro koplyčią, tekėjo į Nemuną Dievogalos Švento Jono upelis, kuris vėliau, supylus naują kelio pylimą, – išsiliejo lankose. Tikėta, kad upelio vanduo turi gydomųjų savybių.[3]

Aplinkinės gyvenvietės[redaguoti vikitekstą]

Blank-50px.png Blank-50px.png
Altoniškiai – 5 km
LEKĖČIAI – 14 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
KAČERGINĖ – 5 km
Kluoniškiai – 1 km DIEVOGALA – 1 km

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Zapyškis minimas XVI a. pradžios, kai Ldk Aleksandras šias žemes padovanojo savo sekretoriui Jonui Sapiegai. Zapyškio dvaras įkurtas XVI a., priklausė Sapiegoms, XVI a. pabaigoje pastatyta žymi ankstyvosios gotikos bažnyčia, išlikusi iki dabar. 1655 m. rugsėjo 1 d. miestelį sudegino rusų kariuomenė. 1677 m. Zapyškyje atidaryta parapijos mokykla.

1795 m. Zapyškis atiteko Prūsijai, 1808 m. buvo Varšuvos kunigaikštystėje, nuo 1815 m. priklausė Rusijai. 18251847 m. Zapyškis turėjo miesto teises. XX a. iki pastatant Kauno HE miestelis ne kartą kentėjo nuo potvynių – 1934, 1946, 1951, 1958 m. Iš dalies tai lėmė, kad gyvenvietė persikėlė į viršutinę terasą.

Sovietmečiu buvo kolūkio (specializacija – bulvės) centras, pastatyti kultūros namai su vandentiekio bokštu (architektas J. Staskevičius). Bokšte (~20 m aukščio) įrengta apžvalgos aikštelė.

2005 m. patvirtintas Zapyškio herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
19191950 m. Zapyškio valsčiaus centras Kauno apskritis
19501955 m. Zapyškio apylinkė (1950–1954? ir 1963–1995 m. jos centras) Panemunės rajonas
19551995 m. Kauno rajonas
1995 Zapyškio seniūnija Kauno rajono savivaldybė


Pavadinimo kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gyvenvietė iš pradžių vadinta Panemune, vėliau buvo Sapiegų miesteliu, Sapiegiškėmis ir Sapiegiškiu (pagal Sapiegas, valdžiusius miestelį), o dar vėliau imta vadinti Zapyškiu.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1970 m. ir 2011 m.
1970 m.sur. 1983 m. 1987 m.[4] 2001 m.sur. 2011 m.sur.
209 230 220 254 264


Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuotraukos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
  2. http://www.registrucentras.lt/adr_pub/index.htm?x=479269&y=6088146&paieska=t&txt=.&scale=50000
  3. Vykintas Vaitkevičius. Dievogalos Švento Jono upelis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 752 psl.
  4. Zapyškis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. 612 psl.
  • Zapyškis, 1508-2008 (sud. Angelė Buškevičienė). - Kaunas: Judex, 2008. - 448 p.: iliustr. - ISBN 978-9955-748-54-0
  • Zapyškis. Mūsų Lietuva, T. 3. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. – 270 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]