Seredžiaus valsčius
55°05′š. pl. 23°25′r. ilg. / 55.08°š. pl. 23.42°r. ilg.
| Seredžiaus valsčius | |
|---|---|
| Laikotarpis: XIX a. – 1950 m. | |
  | |
| Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje | |
| Adm. centras: | Seredžius |
 Rusijos imperija | |
| Kauno gubernija | Kauno apskritis (186?–1915) |
 Lietuva | |
| Kauno apskritis (1919–1940) | |
 Nacistinė Vokietija | |
| Ostlandas | Kauno apskritis (1941–1944) |
 Sovietų Sąjunga | |
| Lietuvos TSR | Kauno apskritis (1944–1948) Vilkijos apskritis (1948–1950) |
Seredžiaus valsčius (rus. Средникская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės vidurio vakarų Lietuvos teritorijoje, dešiniajame Nemuno ir Dubysos krante. Centras – Seredžius.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Valsčius įkurtas XIX a. Kauno gubernijoje.[1] Panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija priskirta Vilkijos rajonui (7 apylinkės).
| Valsčiaus istorija | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1877 m. | 2980 | 228 kiemai [2] | 3 seniūnijos | 44 | |
| 1923 m. (išsamiau) | 92 | 4406 | 898 | 45 gyvenvietės [3] | |
| 1932 m. | 83 | 6000 | 7 seniūnijos [4] | ||
| 1949-01-01 (išsamiau) | 85 | 7 apylinkės [5] | |||
Vadovai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Suskirstymas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]| Pagrindinė gyvenvietė | Seniūnija, 1932 m.[7] | Apylinkė, 1949 m.[8] |
|---|---|---|
| Armeniškiai | Armeniškių seniūnija | Armeniškių apylinkė |
| Gaideliškiai | Gaideliškių seniūnija | Gaideliškių apylinkė |
| Klausučiai | Klausučių seniūnija | Klausučių apylinkė |
| Motiškiai | Motiškių seniūnija | Motiškių apylinkė |
| Padubysys I | Padubysio seniūnija | Padubysio apylinkė |
| Pašiliai | Pašilių seniūnija | Pašilių apylinkė |
| Seredžius | Seredžiaus seniūnija | Seredžiaus apylinkė |
| Iš viso: | 7 seniūnijos | 7 apylinkės |
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Žymūs žmonės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]| Valsčiuje gimę žymūs žmonės | |||
|---|---|---|---|
| Gimimo metai | Gimimo vieta | Žmogus | Mirties metai |
| 1887 | Motiškiai | Stasys Šimkus, kompozitorius, chorvedys | 1943 |
| 1893 | Motiškiai | Antanas Bružas, žurnalistas, vargonininkas | 1970 |
| 1898 | Armeniškiai | Antanas Mickus, fotografas | 1973 |
| 1902 | Rūstekoniai | Stasys Santvaras, poetas, dramaturgas | 1991 |
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 150 psl.
- ↑ Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 27 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. – Kaunas, Centralinis Statistikos Biuras, 1925. // psl. 77
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 569–583 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 187
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 573 psl.
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 581 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 189