Pereiti prie turinio

Veiveriai

Koordinatės: 54°45′54″š. pl. 23°43′34″r. ilg. / 54.765°š. pl. 23.726°r. ilg. / 54.765; 23.726 (Veiveriai)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Veiveriai
{{#if:
Veiverių meno mokykla
Veiveriai
Veiveriai
54°45′54″š. pl. 23°43′34″r. ilg. / 54.765°š. pl. 23.726°r. ilg. / 54.765; 23.726 (Veiveriai)
Apskritis Kauno apskrities vėliava Kauno apskritis
Savivaldybė Prienų rajono savivaldybės vėliava Prienų rajono savivaldybė
Seniūnija Veiverių seniūnija
Gyventojų (2021) 1 027
Vikiteka Veiveriai
Vietovardžio kirčiavimas
(3b kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Veiveriaĩ
Kilmininkas: Veiverių̃
Naudininkas: Veiveriáms
Galininkas: Veĩverius
Įnagininkas: Veiveriaĩs
Vietininkas: Veiveriuosè

Veiveriai – miestelis Prienų rajono savivaldybės šiaurinėje dalyje, prie kelio  230  MauručiaiVinčaiPuskelniai , Veiverių kalvagūbryje (80–95 m virš jūros lygio). Seniūnijos centras, 3 seniūnaitijos. Stovi Veiverių Šv. Liudviko bažnyčia (pastatyta 1853 m., rekonstruota ir paaukštinta XX amžiaus III–IV dešimtmetyje), veikia Veiverių Tomo Žilinsko gimnazija, biblioteka (nuo 1941 m.). Yra išlikę arklių pašto rūmai, kuriuose – XIX a. viduryje netoli miestelio nutiesus geležinkelį ir rūmams praradus savo funkciją, – įkurta Veiverių mokytojų seminarija (veikusi 1866–1915 m.); šiuo metu rūmuose veikia Veiverių Antano Kučingio meno mokykla. Yra Šaulių namai (statyti pirmosios Nepriklausomybės metais),[2] paštas (LT-59033), ambulatorija, slaugos namai (įkurti buvusioje ligoninėje, anksčiau buvusioje klebonijoje), rimorystės muziejus.[3]

Netoli Veiverių miestelio supiltas Skausmo kalnelis ir pastatytas paminklas pokario partizanams. Veiveriuose stovi paminklas 1935 m. Užnemunės valstiečių streiko dalyvių mitingams atminti. Prie miestelio įsikūręs ir Veiverių kaimas.

Mokytojų seminarijos orkestras
Šaulių namai
Rimorystės muziejus
Sveikatos centras

Vietovardis kilęs iš asmenvardžio Veiverỹs[4] (veiverỹs – „tinginys“ arba liet. vaivóras, latv. vèiveŗi, vàivari – „vaivoras, girtuoklė“).

Vietovė pradedama minėti XVIII a. 1-ojoje pusėje. Miestelis ėmė augti po 100 metų, kai čia buvo įkurta didelė pasienio pašto stotis. 1818 m. pastatyta pirmoji Veiverių bažnyčia, įsteigta parapinė mokykla. Per 1863 m. sukilimą mūšiuose su Rusijos kariuomene žuvo daug vietos sukilėlių ir jų rėmėjų. Po sukilimo 1866 m. čia buvo įsteigti mokytojų kursai, 1872 m. perorganizuoti į Veiverių mokytojų seminariją. Seminarija virto lietuvybės židiniu, ją baigę mokytojai tapo žymiais pedagogais, pirmųjų lietuviškų vadovėlių autoriais, kultūros ir visuomenės veikėjais. XIX a. pabaigoje Veiveriai buvo Marijampolės apskrities kaimas, valsčiaus ir parapijos centras.[5]

1905 m. įvykiuose seminarijos auklėtiniai rengė mitingus, reikalavo dėstyti lietuvių kalba. Seminarija veikė iki 1915 m. Kuriantis valstybei, veiveriškiai ėjo savanoriais į Lietuvos kariuomenę.

1935 m. gyventojai dalyvavo Suvalkijos streike. Rugpjūčio 27 d. miestelyje įvyko aukų pareikalavusios riaušės. Per susirėmimą su policija buvo nukauti 2 riaušininkai, dar 5 ūkininkai bei 3 policininkai buvo sužeisti. 1976 m. pastatytas atminimo akmuo ūkininkų streiko dalyviams.[6]

Po II pasaulinio karo daug gyventojų stojo į rezistencinę kovą prieš sovietus, miestelį keliskart buvo užėmę vietos partizanai, bet daug jų žuvo, juos palaikę žmonės ištremti į Sibirą. Sovietmečiu buvo kolūkio centrinė gyvenvietė.

2004 m. patvirtintas Veiverių herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIX a. – 1949 m. Veiverių valsčiaus centras Marijampolės apskritis
19491950 m. Kauno apskritis
19501962 m. Veiverių apylinkės centras Kazlų Rūdos rajonas
19621995 m. Prienų rajonas
1995 Veiverių seniūnijos centras Prienų rajono savivaldybė

Skausmo kalnelis

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sovietų valdžia žuvusių partizanų kūnus sumesdavo į prie miestelio užsilikusius karo laikų apkasus, ant kurių sovietmečiu slaptai buvo statomi kryžiai žuvusiems kovotojams. Atgimimo laikotarpiu prie kelio Marijampolėn supiltas „Skausmo kalnelis“. Jame palaidoti apylinkėse žuvę pokario partizanai, jiems atminti pastatytas paminklas, daug kryžių ir koplytstulpių. Stovi „Skausmo kalnelio“ koplyčia.

Demografinė raida tarp 1827 m. ir 2021 m.
1827 m. 1888 m.[7] 1897 m.sur. 1959 m.sur.[8] 1970 m.sur.[9] 1979 m.sur.[10] 1983 m.[11]
249 770 921 693 775 859 822
1987 m.[12] 1989 m.sur.[13] 2001 m.sur.[14] 2011 m.sur.[15] 2014 m. 2021 m.sur. -
902 1 003 1 100 1 167 1 525 1 027 -

Žymūs žmonės

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Veiveriuose gimė:

  1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. Šaulių namai Veiveriuose Archyvuota kopija 2014-04-09 iš Wayback Machine projekto.
  3. Rimorystės muziejus Veiveriuose
  4. Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė. Prieiga internete https://ekalba.lt/lietuvos-vietovardziu-geoinformacine-duomenu-baze/
  5. Wejwery. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XIII (Warmbrun — Worowo). Warszawa, 1893, 196 psl. (lenk.)
  6. „Paminklinis akmuo Užnemunės ūkininkų streiko dalyviams“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
  7. Списки населенныхъ мѣстъ Сувалкской губерніи: как матеріалъ для историко-этнографической географіи края. Собралъ Э. А. Вольтеръ. Санктпетербургъ, 1901. (Archive.org nuoroda)
  8. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  9. VeiveriaiMažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 704 psl.
  10. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  11. VeiveriaiLietuviškoji tarybinė enciklopedija, XII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1984. T.XII: Vaislapėlis-Žvorūnė, 129 psl.
  12. Veiveriai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 475
  13. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  14. Kauno apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
  15. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  • Veiveriai. Mūsų Lietuva, T. 3. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. – 258 psl.

Aplinkinės gyvenvietės

Pažėrai – 5 km GARLIAVA – 13 km
Mauručiai – 4 km
KAZLŲ RŪDA – 20 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
SKRIAUDŽIAI – 5 km Juodbūdis – 4 km