Pakuonio valsčius
Jump to navigation
Jump to search
Koordinatės: 54°43′š. pl. 24°03′r. ilg. / 54.72°š. pl. 24.05°r. ilg.
Pakuonio (Pagirmuonio) valsčius | ||
---|---|---|
| ||
Valstybė | ![]() | |
Administracinis centras | Pagirmuonys (XIX a.), Pakuonis (1903?–1950) | |
1867–1915 m. | Marijampolės apskritis | |
1919–1946 m. | Kauno apskritis | |
1946–1950 m. | Prienų apskritis |
Pakuonio valsčius (iki I pasaulinio karo Pagirmuonio valsčius; rus. гмина Погермонъ; lenk. gmina Pogiermoń) buvo pietų Lietuvoje, kairiajame Nemuno krante. Centras – Pagirmuonys, vėliau – Pakuonis.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Įkurtas XIX a. kaip Pagirmuonio valsčius, po I pasaulinio karo pervadintas Pakuonio valsčiumi. Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Panemunės rajonui (4 apylinkės) ir Prienų rajonui (4 apylinkės).
Valsčiaus istorija | |||||
---|---|---|---|---|---|
Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Kiti teritoriniai vienetai | Gyvenvietės |
1923[1] | 126 | 5285 | 898 | ||
1949[2] (išsamiau) |
134 | 8 apylinkės |
Vadovai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Plešanovas, vykdomojo komiteto pirmininkas iki 1948 m.
Apylinkės 1949 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Antakalnio apylinkė
- Dvylikių apylinkė
- Girininkų apylinkė
- Kudirkų apylinkė
- Margininkų apylinkė
- Pakuonio apylinkė
- Pašventupio apylinkė
- Taurakiemio apylinkė
Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Valsčiuje gimę žymūs žmonės | |||
---|---|---|---|
Gimimo metai | Gimimo vieta | Žmogus | Mirties metai |
1855 | Girininkai | Juozas Kairiūkštis, pedagogas | 1937 |
1863 | Girininkai | Simonas Varkala, kunigas | 1949 |
1881 | Girininkai | Juozas Varkala, lietuviškos spaudos platintojas | 1965 |
1909 | Antakalnis | Kazys Dereškevičius, agronomas | |
1930 | Pakuonis | Kazimieras Bublys, socialinių mokslų daktaras, miškininkas | |
1933 | Laukiškiai | Jonas Misiūnas, teisininkas, LTSR veikėjas | 2015 |
1937 | Antakalnis | Kostas Dereškevičius, tapytojas |
Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl.
- Aprašymas apie Marijampolės apskritį Lenkijos Karalystės ir kitų slavų kraštų geografiniame žodyne, Tom VI (Malczyce – Netreba) z 1885 m. (lenk.)