Pakuonio valsčius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 54°43′š. pl. 24°03′r. ilg. / 54.72°š. pl. 24.05°r. ilg. / 54.72; 24.05

Pakuonio (Pagirmuonio) valsčius
1867 – 1950

Valstybė Lietuvos vėliava Lietuva
Administracinis centras Pagirmuonys (XIX a.),
Pakuonis (1903?–1950)
1867–1915 m. Marijampolės apskritis
1919–1946 m. Kauno apskritis
1946–1950 m. Prienų apskritis

Pakuonio valsčius (iki I pasaulinio karo Pagirmuonio valsčius; rus. гмина Погермонъ; lenk. gmina Pogiermoń) buvo pietų Lietuvoje, kairiajame Nemuno krante. Centras – Pagirmuonys, vėliau – Pakuonis.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įkurtas XIX a. kaip Pagirmuonio valsčius, po I pasaulinio karo pervadintas Pakuonio valsčiumi. Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Panemunės rajonui (4 apylinkės) ir Prienų rajonui (4 apylinkės).

Valsčiaus istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Ūkių sk. Kiti teritoriniai vienetai Gyvenvietės
1923[1] 126 5285 898
1949[2]
(išsamiau)
134 8 apylinkės

Vadovai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Plešanovas, vykdomojo komiteto pirmininkas iki 1948 m.

Apylinkės 1949 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai Gimimo vieta Žmogus Mirties metai
1855 Girininkai Juozas Kairiūkštis, pedagogas 1937
1863 Girininkai Simonas Varkala, kunigas 1949
1881 Girininkai Juozas Varkala, lietuviškos spaudos platintojas 1965
1909 Antakalnis Kazys Dereškevičius, agronomas
1930 Pakuonis Kazimieras Bublys, socialinių mokslų daktaras, miškininkas
1933 Laukiškiai Jonas Misiūnas, teisininkas, LTSR veikėjas 2015
1937 Antakalnis Kostas Dereškevičius, tapytojas

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  2. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl.