Julius Čaplikas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Julius Čaplikas
Gimė 1888 m. birželio 20 d.
Ryliškiai
Mirė 1941 m. liepos 30 d. (53 metai)
Maskva, SSRS
Sutuoktinis (-ė) Marija Valaitytė
Vaikai Aldona, Julija, Algirdas
Veikla pedagogas, valstybės, visuomenės ir karinis veikėjas
Alma mater
Žymūs apdovanojimai

Julius Čaplikas (1888 m. birželio 20 d. Ryliškiuose1941 m. liepos 30 d. Maskvoje, SSRS) – pedagogas, Lietuvos valstybės, visuomenės ir karinis veikėjas, brigados generolas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Baigė Nedzingės valstybinę mokyklą. 1909 m. baigė Sankt Peterburgo dvasinę seminariją, tačiau kunigu netapo. Dirbo privačiu mokytoju. 1913 m. prie Charkovo universiteto išlaikęs provizoriaus padėjėjo egzaminus dirbo vaistinėje.

1914 m. prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, mobilizuotas į armiją, 1915 m. baigė Vilniaus karo mokyklą. 1915–1917 m. tarnavo Rusijos imperijos kariuomenės 6-ajame grenadierių Tauridės pulke, poručikas, grenadierių kuopos vadas, vėliau tarnavo IV armijoje. Dalyvavo kovose su Austrija-Vengrija. 1917–1918 m. tarnavo Vitebsko lietuvių batalione.

Nuo 1918 m. lapkričio mėn. Lietuvos kariuomenės savanoris, 1-ojo pėstininkų pulko vado adjutantas, štabo viršininkas. Dalyvavo Alytaus kautynėse, žuvus pulko vadui Antanui Juozapavičiui ėjo jo pareigas. Nuo 1919 m. spalio mėn. Ukmergės bataliono, vėliau 8-ojo pėstininkų pulko vadas. Jo pulkas 1920 m. vasario 23 d. malšino Kauno įgulos maištą, dalyvavo kovose su Raudonąja armija ir Lenkijos kariuomenės junginiais. 1920 m. trumpam pateko į lenkų nelaisvę.

1921 m. Generalinio štabo operacijų skyriaus viršininkas. 1921–1922 m. Kėdainių apskrities, 1922 m. trumpai – Trakų apskrities karo komendantas. 1922–1923 m. 7-ojo pėstininkų pulko vadas.

1923 m. išėjo į atsargą, mokytojavo Žiežmariuose, vėliau – Žiežmarių vidurinės mokyklos direktorius. 19251927 m. Trakų apskrities viršininkas, 1927–1928 m. Kauno miesto ir Kauno apskrities viršininkas.[1]

1928 m. grįžo į kariuomenę, 1928–1934 m. 2-ojo pėstininkų pulko vadas, nuo 1934 m. 2-osios divizijos vadas ir Kauno įgulos viršininkas. 1930 m. baigė Aukštųjų kariuomenės viršininkų kursus. 1935 m. brigados generolas. 1935 m. rugsėjo 6 d. – 1938 m. kovo 24 d. Juozo Tūbelio XVII Ministrų kabineto vidaus reikalų ministras. 19361940 m. Seimo narys. Vienas Savanorių sąjungos steigėjų, 1927–1928 m. valdybos pirmininkas. Su kitais 1927 m. įsteigė Lietuvos aeroklubą.[2]

Užėjus bolševikams, išvažiavo į savo ūkį netoli Ramygalos. Jis turėjo galimybę pasitraukti į Vokietiją, bet atsisakė. 1940 m. liepos 18 d. areštuotas ir išvežtas į Rusiją. Kalintas Maskvos kalėjime.[3] Po metų sušaudytas Butyrkų kalėjime.[4][5]

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Egidijus AleksandravičiusJulius Čaplikas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. - 266 psl.
  2. http://www.plienosparnai.lt/page.php?778
  3. Algirdas Banevičius. 111 Lietuvos valstybės 1918–1940 politikos veikėjų: enciklopedinis žinynas. Vilnius: Knyga, 1991, 46 p. ISBN 5-89942-585-7.
  4. Kauno apskrities istorija[neveikianti nuoroda]
  5. http://www.lituanistika.lt/iskilus/dbaze/straipsniai/6.htm Archyvuota kopija 2016-03-04 iš Wayback Machine projekto.