Vandžiogala

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Portal.svg
Vandžiogala
Vandziogala01.JPG
Vandžiogalos herbas.jpg

Vandžiogala
Koordinatės 55°07′08″š. pl. 23°57′40″r. ilg. / 55.119°š. pl. 23.961°r. ilg. / 55.119; 23.961 (Vandžiogala)Koordinatės: 55°07′08″š. pl. 23°57′40″r. ilg. / 55.119°š. pl. 23.961°r. ilg. / 55.119; 23.961 (Vandžiogala)
Apskritis Kauno apskrities vėliava Kauno apskritis
Savivaldybė Kauno rajono savivaldybės vėliava Kauno rajono savivaldybė
Seniūnija Vandžiogalos seniūnija
Gyventojų skaičius 861 (2011 m.)
Commons-logo.svg Vikiteka: VandžiogalaVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Vandžiógala
Kilmininkas: Vandžiógalos
Naudininkas: Vandžiógalai
Galininkas: Vandžiógalą
Įnagininkas: Vandžiógala
Vietininkas: Vandžiógaloje

Vandžiogala – miestelis Kauno rajone, 28 km į šiaurę nuo Kauno, įsikūręs prie kelių  A8  Panevėžys–Aristava–Sitkūnai  ir  222  Kaunas–Vandžiogala  bei Urkos upelio. Seniūnijos centras.

Miestelyje stovi medinė Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčia (pastatyta 1830 m.; su varpine), yra paštas (LT-54073), bendruomenės centras (nuo 2005 m., anksčiau – kultūros centras), Vandžiogalos gimnazija, biblioteka (nuo 1937 m.), vaikų dramos teatras „Versmelė“, tautinių šokių kolektyvas „Verpetukas“, ritminiai šokiai „Šėlsmas“.

Stogastulpis su išnykusių kaimų vardais:
• Altoniškiai
• Borekas
• Dziluška
• Jalinka
• Kaupriai
• Koncopolis
• Kavališkiai
• Londonas
• Narkūnai
• Nartava
• Šimeliava
• Tauropolis
• Vlokiai
Vandžiogala (Бейдзигола, Beydzigola) 1820 m. žemėlapyje
Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčia

Yra dvejos kapinės. Minint 1863 m. sukilimo 135-ąsias metines, 1998 m. lapkričio 29 d. Ibėnų kaimo tragedijai atminti pastatytas koplytstulpis (autorius Adolfas Teresius). Minint Lietuvos valstybės atkūrimo 80-metį 1998 m. spalio 29 d. Vandžiogaloje atstatytas Lietuvos nepriklausomybės 15-mečio paminklas. Vandžiogalos pakraštyje išlikusios senosios žydų kapinės, jose 2018 m. įrengtas žydų genocido aukų memorialas.[4]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vandžiogalos apylinkėse yra rasta neolito laikotarpio akmeninių kirvukų bei kitų įrankių, Romos imperatoriaus Trajano moneta.[5]

Jau XIII a. tarp kitų Upytės krašto pilių minima ir Vandžiogalos pilis. Rašytiniuose šaltiniuose Vandžiogala minima nuo 1384 m., kai įvyko mūšis su kryžiuočiais. Kryžiuočių kronikos mini, kad Ragainės vicekomtūras Markvard Schulbach, 1384 m. Ordino atsiųstas į Lietuvą paremti Vytauto prieš Skirgailą, radęs Vandžiogalos šventykloje susirinkusių daugybę žmonių, pradėjęs aršias kautynes. Įveikė vokiečiai: 120 lietuvių žuvo vietoje, kiti išbėgioję ar patekę į nelaisvę, 300 jų paėmęs komtūras, 200 Vytautas.

XVI a. čia buvęs Vandžiogalos dvaras, kuris priklausė Jonui ir Marijai Rastauskams, Chlopickiams, Hartovskiams ir kitiems,[6] ir kaimas. 1643 m. miestelis gavo turgaus ir prekyviečių privilegiją. 1655 m. pastatyta Vandžiogalos bažnyčia. 1817 m. miestelis sudegė. Skaudžius pėdsakus Vandžiogaloje paliko 1863 m. sukilimas. Juos šiandien ženklina sukilėlių kapai, kryžiai, koplytstulpiai. Per 1863 m. sukilimą buvo sudegintas Ibėnų kaimas. Jo 30 šeimų buvo ištremtos į Sibirą. Ištremtųjų vieton buvo atkelti rusų sentikiai.

XIX a. trečiame dešimtmetyje Vandžiogalos apylinkės buvo grynai lietuviškos. Tačiau XIX a. pabaigoje teritorijoje nuo Kauno palei Nerį, ne­pasiekus Jonavos pasukus link Kėdainių, o nuo to miesto Nevėžiu iki Nemuno ir šia upe iki Kauno, jau vyravo lietuvių-lenkų dvikalbystė. 1891 m. Vandžiogalos parapijoje grynai lietuviški tebuvo du kaimai: Gelnai ir Preišiogala. Bažnyčioje pamaldos ir pamokslai buvo sakomi tik lenkiškai. Istorikai yra įrodę, kad lenkų kolonizacijos šiame krašte nebuvo, o stiprus vietos gyventojų sulenkėjimas buvo kultūrinis fenomenas. Užrašytuose Vandžiogalos apylinkių senelių pasakojimuose minima, kaip ponai bausdavo valstiečius už ištartus lietuviškus žodžius. Po 1863 m. pralaimėto sukilimo, Ibėnų sudeginimo ir rusų kolonistų atkėlimo, net lietuvių kilmės bajorai iš daugelio tarp Kauno ir Kėdainių buvusių privačių dvarų ir bajorkaimių savo viltis ėmė sieti su Lenkija.[7]

Dėl šios priežasties, 1897 m. carinės Rusijos visuotiniame surašyme 95% Vandžiogalos gyventojų jau prisistatė lenkais[8], o 1918–1919 m. steigiant savivaldybes, sudarė savo valsčiaus savivaldybę, miliciją, mokyklą, šias įstaigas paženklino Lenkijos herbu ir vėliava. Vietos lenkai laukė Juzefo Pilsudskio puoselėtos Lenkijos ir Lietuvos jungtinės valstybės atkūrimo, įvyko net susidūrimas su Kauno komendanto kariniu būriu. Tačiau netrukus „Vandžiogalos lenkų respublika“ išnyko.[9] 2001 m. gyventojų surašyme lenkais prisistatė jau tik 7,8 % Vandžiogalos seniūnijos gyventojų.

2002 m. patvirtintas Vandžiogalos herbas.[10]

Pavadinimo kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vietovės vardas yra sudėtas iš dviejų žodžių: Vandys ir galas, reiškia Vandžių (asmenvardis) gyvenamosios vietovės dalį ar kaimą. Kai kas vietovę vadina Vendžiogala, bet neteisingai: tai lenkų iškreipto pavadinimo (Wendziagola) įtaka. Ir kryžiuočių kronikose rašoma Wandyagel, o XVI a. senąja slavų kalba rašytuose dokumentuose – Vondziakgola.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1919–1950 m. Vandžiogalos valsčiaus centras Kauno apskritis
1950–1955 m. Vandžiogalos apylinkės centras Vilijampolės rajonas
1955–1995 m. Kauno rajonas
nuo 1995 m. Vandžiogalos seniūnijos centras Kauno rajono savivaldybė


Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1856 m. ir 2011 m.
1856 m.[3] 1970 m.sur. 1983 m. 1987 m.[11] 2001 m.sur. 2011 m.sur.
387 603 1 055 1 105 946 861


Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vandžiogalos bažnyčios šventoriuje palaidotas 1863 m. sukilimo dalyvis Aleksandras Chmielevskis. Prasidėjus sukilimui, A. Chmielevskis buvo Kauno gubernijos civilinis vadeiva, rūpinosi ginklų pristatymu iš Belgijos. Jam grėsė mirties bausmė, tačiau buvo nuteistas 10-čiai metų tremties į Tomską. Iš tremties grįžo į Vandžiogalą, kur žmonos dvarelyje Borkuose praleido paskutinį savo gyvenimo dešimtmetį. Mirė 1882 m. balandžio 13 d.

Vandžiogalos bažnyčios šventoriaus kapinėse yra palaidoti ir kiti 1863 m. sukilimo dalyviai – Dackevičius ir broliai Vilkevičiai.

Vandžiogaloje gyveno ir dirbo[12] Lietuvos tapytojas ir karikatūristas Jonas Martinaitis. Jonas Martinaitis savo akvarelėse įamžino Vandžiogalą[13][14][15][16], jos apylinkes[17] ir bažnyčią[18][19][20][21]. Vandžiogaloje 1939 m. gimė jo sūnus Lietuvos tapytojas ir poetas Antanas Martinaitis. 1925 m. gimė istorikas Stanisław Michalkiewicz.

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Paminklas nepriklausomybei atminti

  • Miestelio bendruomenės centras

  • Vandžiogalos vidurinė mokykla

  • Kelias prie ūkio teritorijos

  • Šv. Jono Nepomuko koplytėlė [22]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. ↑ Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
  2. ↑ Вендзягола. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 5А (10) : Вальтер — Венути. С.-Петербургъ, 1892., 900 psl. (rus.)
  3. ↑ 3,0 3,1 Вендзягола. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 1 (Аа — Гямъ-маликъ). СПб, 1862, 423 psl. (rus.)
  4. ↑ „Objekto Nr. 37329 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. 
  5. ↑ [1]
  6. ↑ „Vandžiogala“. Vandžiogalos internetinė svetainė. Suarchyvuotas originalas 2016-04-03. Nuoroda tikrinta 2016-04-17. 
  7. ↑ [2]
  8. ↑ [3]
  9. ↑ Vendžiogalos respublikoj // Diena, Nr. 28 (832), 1935-07-14 – 5 psl.
  10. ↑ http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=188868
  11. ↑ Vandžiogala. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. 450 psl.
  12. ↑ http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=38752&biRecordId=4059
  13. ↑ http://www.rinkinys.ldm.lt/iris/index.aspx?cmp=search&action=details&lang=LT&mus=1&ext_id=1041619
  14. ↑ http://www.rinkinys.ldm.lt/iris/index.aspx?cmp=search&action=details&lang=LT&mus=1&ext_id=1041665
  15. ↑ http://www.rinkinys.ldm.lt/iris/index.aspx?cmp=search&action=details&lang=LT&mus=1&ext_id=1041666
  16. ↑ http://www.rinkinys.ldm.lt/iris/index.aspx?cmp=search&action=details&lang=LT&mus=1&ext_id=1041663
  17. ↑ http://www.rinkinys.ldm.lt/iris/index.aspx?cmp=search&action=details&lang=LT&mus=1&ext_id=1041632
  18. ↑ http://www.rinkinys.ldm.lt/iris/index.aspx?cmp=search&action=details&lang=LT&mus=1&ext_id=1041582
  19. ↑ http://www.rinkinys.ldm.lt/iris/index.aspx?cmp=search&action=details&lang=LT&mus=1&ext_id=1041723
  20. ↑ http://www.rinkinys.ldm.lt/iris/index.aspx?cmp=search&action=details&lang=LT&mus=1&ext_id=1041724
  21. ↑ http://www.rinkinys.ldm.lt/iris/index.aspx?cmp=search&action=details&lang=LT&mus=1&ext_id=1041725
  22. ↑ „Objekto Nr. 9214 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. 

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg
Vikiteka: Vandžiogala – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka

Aplinkinės gyvenvietės[redaguoti vikitekstą]

Blank-50px.png Kėdainiai – 24 km Saviečiai – 6 km Blank-50px.png
BABTAI – 12 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Didieji Ibėnai – 7 km Valerava - 8 km
VOŠKONIAI – 15 km
DOMEIKAVA – 18 km 		Boniškiai – 7 km9214


v • a • r
Svarbiausios gyvenvietės Kauno rajone

Akademija | Babtai | Bubiai | Čekiškė | Domeikava | Ežerėlis | Garliava | Giraitė | Kačerginė | Karmėlava | Kluoniškiai | Kulautuva | Lapės | Linksmakalnis | Mastaičiai | Neveronys | Noreikiškės | Piliuona | Raudondvaris | Ringaudai | Rokai | Samylai | Užliedžiai | Vandžiogala | Vilkija | Zapyškis

Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Vandžiogala&oldid=5599909"