Surviliškis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Surviliškis
{{#if:260
Namai prie pagrindinės gatvės
Surviliškis
Surviliškis
55°26′53″š. pl. 24°02′02″r. ilg. / 55.448°š. pl. 24.034°r. ilg. / 55.448; 24.034 (Surviliškis)Koordinatės: 55°26′53″š. pl. 24°02′02″r. ilg. / 55.448°š. pl. 24.034°r. ilg. / 55.448; 24.034 (Surviliškis)
Apskritis Kauno apskrities vėliava Kauno apskritis
Savivaldybė Kėdainių rajono savivaldybės vėliava Kėdainių rajono savivaldybė
Seniūnija Surviliškio seniūnija
Gyventojų (2021) 299
Vikiteka Surviliškis
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Survìliškis
Kilmininkas: Survìliškio
Naudininkas: Survìliškiui
Galininkas: Survìliškį
Įnagininkas: Survìliškiu
Vietininkas: Survìliškyje
Istoriniai pavadinimai rus. Сурвилишки,[2] lenk. Surwiliszki

Surviliškis – miestelis Kėdainių rajono savivaldybėje, prie kelio  195  KėdainiaiKrekenavaPanevėžys , dešiniajame Nevėžio krante. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Stovi medinė Surviliškio Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia (nuo 1791 m.), Surviliškio kapinių koplyčia (nuo 1800 m.), yra V. Svirskio pagrindinė mokykla, kultūros namai, biblioteka, paštas (LT-58047), medicinos punktas, priklausomybės ligų reabilitacijos centras. Miestelyje įsikūrusi kaimo bendruomenė, humoro grupė „Bobų radijas“. Per Nevėžį nutiestas kabantysis pėsčiųjų tiltas, esantis skirtingų rajonų savivaldybių (Panevėžio ir Kėdainių r.) sandūroje.[3] Tarpukaryje netoliese stovėjo inž. Prano Markūno suprojektuotas arkinis Surviliškio–Kazokų tiltas (kitame krante, Kazokuose, prie statinio griuvėsių įrengta apžvalgos aikštelė).

Surviliškyje yra 17 dailės paminklų: 12 bažnyčioje, 3 kapinėse, V. Svirskio kryžius prie mokyklos, koplytėlė. Yra tarybinių karių kapinės, V. Svirskio kapas. Netoliese stūkso Bakainių piliakalnis.

Surviliškio mokykla

Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vietovardis kilęs iš asmenvardžio Survilà, Sùrvilas, Sur̃vilas, Survi̇̀las.[4] Padavimai byloja, kad vietovės pavadinimas kilęs nuo kadaise ją valdžiusių didikų Survilų. Čia nuo seno buvo karališkasis dvaras.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Surviliškio bažnyčia

Surviliškis minimas nuo 1501 m. (ar 1500 m.), kai Ldk Aleksandras Surviliškio dvarą perdavė B. Taboravičiui. Surviliškio bažnyčia (pastatyta 1505 m.) ir kaimas iki XIX a. vidurio priklausė Žemaičių vyskupui. 1587 m. minimas miestelis. 1702 m. gavo prekymiesčio privilegiją. 1777 m. įsteigta parapinė mokykla. 1791 m. pastatyta nauja bažnyčia. 1863 m. vyko aršūs mūšiai su caro kariuomene. XIX a. pabaigoje Surviliškis miestelis Kauno apskrityje, valsčiaus centras.[5]

Per 1905–1907 m. Rusijos revoliuciją išvaikyta rusų valsčiaus valdyba ir išrinkta nauja. 1908–1914 m. veikė Blaivybės draugijos skyrius, prieš I pasaulinį karą slapta – pavasarininkai. 1929 m. išparceliuotas dvaras. 1931 m. buvo kooperatyvas, smulkaus kredito draugija, 9 parduotuvės. 1932 m. pastatytas tiltas per Nevėžį. XX a. 3–4 dešimtmetyje Surviliškyje veikė šauliai.

1941 m. birželio 23 d. Surviliškyje sudarytas aktyvistų štabas kovai su komunistais. Pasipriešinimas buvo ribotas, kadangi sukilėliams stigo ginklų. Po II pasaulinio karo apylinkėse veikė Vyčio apygardos, Krištaponio partizanų rinktinės, B. Karbočiaus (slapyvardis Bitė) ir I. Lukoševičiaus (Baublys) Lietuvos partizanų būriai.[6]

Tarybiniais metais Surviliškis buvo „Švyturio“ kolūkio centrinė gyvenvietė.

2011 m. liepos 12 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė dekretu Nr. 1K-757 patvirtino Surviliškio herbą.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XVII a. – 1796 m. Surviliškio valsčiaus centras ?
XIX a. 2-oji pusė – 1915 m. Kauno apskritis
19191950 m. Kėdainių apskritis
19501959 m. Surviliškio apylinkės centras Dotnuvos rajonas
19591995 m. Kėdainių rajonas
1995 Surviliškio seniūnijos centras Kėdainių rajono savivaldybė

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Surviliškio koplyčia
Kapinių vartai
Kabantysis lieptas per Nevėžį

1638 m. Surviliškyje buvo 19 dūmų, 1713 m. – 6, 1778 m. – 13, 1804 m. – 17.

Demografinė raida tarp 1868 m. ir 2021 m.
1868 m.*[2] 1902 m.[7] 1923 m.sur.[8] 1959 m.sur.[9] 1970 m.sur.[10] 1979 m.sur.[11] 1982 m.[12] 1987 m.[13] 1989 m.sur.[14]
250 300 427 233 265 357 360 377 364
2001 m.sur.[15] 2011 m.sur.[16] 2021 m.sur. - - - - - -
376 351 299 - - - - - -
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.


Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Marijos koplytėlė prie pietinio miestelio pakraščio

XIX a. pab. – XX a. pr. Surviliškyje gyveno garsus kryždirbys Vincas Svirskis (1835–1916), čia ir palaidotas. Jis apylinkėse padarė daugiau kaip 200 kryžių ir koplytstulpių, laikomų liaudies architektūros šedevrais.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. 2,0 2,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 4 (Павастерортъ — Сятра-Касы). СПб, 1868, 797 psl.
  3. http://krpd.am.lt/VI/article.php?article_id=161 Archyvuota kopija 2014-12-28 iš Wayback Machine projekto.
  4. Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė. Prieiga internete https://ekalba.lt/lietuvos-vietovardziu-geoinformacine-duomenu-baze/
  5. Surwiliszki (3). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XI (Sochaczew — Szlubowska Wola). Warszawa, 1890, 599 psl. (lenk.)
  6. Surviliškis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXII (Sko–Šala). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2012
  7. Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
  8. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  9. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  10. SurviliškisMažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 344 psl.
  11. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  12. SurviliškisLietuviškoji tarybinė enciklopedija, X t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.X: Samnitai-Šternbergas, 490 psl.
  13. Surviliškis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 133
  14. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  15. Kauno apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
  16. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  • Surviliškis. Mūsų Lietuva, T. 2. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. – 442 psl.

Aplinkinės gyvenvietės

Miegėnai – 9 km Bakainiai – 1 km KREKENAVA – 11 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Kalnaberžė – 6 km
KĖDAINIAI – 18 km