Labūnava
- Kitos reikšmės – Labūnava (reikšmės).
Labūnava | ||
---|---|---|
55°11′28″š. pl. 23°54′29″r. ilg. / 55.191°š. pl. 23.908°r. ilg. | ||
Apskritis | Kauno apskritis | |
Savivaldybė | Kėdainių rajono savivaldybė | |
Seniūnija | Pelėdnagių seniūnija | |
Gyventojų | 608 | |
Vikiteka | Labūnava | |
Istoriniai pavadinimai | rus. Лабуновъ[2], Лабуново, lenk. Łabunów |
Labūnava – kaimas Kėdainių rajono savivaldybės pietryčiuose, prie rajoninio kelio 1906 Aukštutiniai Kaniūkai–Babtai–Labūnava–Kėdainiai , 11 km į pietvakarius nuo Kėdainių, kairiajame Nevėžio krante prie Barupės žiočių ir Labūnavos tvenkinio. Į pietryčius nuo Labūnavos plyti Labūnavos miškai. Seniūnaitijos centras.
Veikia Labūnavos pagrindinė mokykla, vaikų darželis, biblioteka (nuo 1956 m.), paštas (LT-58014), medicinos punktas, girininkija, kelios parduotuvės, viešbutis, kavinė, Labūnavos ŽŪB. Stovi Labūnavos Dievo Apvaizdos bažnyčia, pamaldos laikomos 1859 m. Zabielų statytoje kapinių koplyčioje. Kapinėse yra V. Svirskio kryžius su horeljefais. Dvaro liekanos (XIX a. pabaigos dvaro bokštai, medžiotojų namelis).
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Archeologijos radiniai siekia pirmuosius mūsų eros amžius. XIV a. Labūnavos žemes puldinėjo kryžiuočiai. Labūnava pirmą kartą paminėta (Labunowe) kryžiuočių kronikose 1364 m. Vartbergės kronikoje rašoma, kad 1372 m. Labūnava buvo sunaikinta. Labūnavos dvaras žinomas nuo XVI amžiaus. 1799 m. pastatyta Labūnavos Dievo Apvaizdos bažnyčia, 1812 m. per Napoleono žygį sudeginta, 1855 m. atstatyta.
Sovietmečiu kolūkio centrinė gyvenvietė. 1949 m. įsteigta pradžios mokykla, 1956 m. įkurta biblioteka, vaikų darželis. [3]
Labūnava iškilo kaip žemės ūkio centras, buvo stiprus Darbo raudonosios vėliavos ordino „Rytų aušros“ kolūkis. Nutiestos mūrinių namų gatvės, pastatyti alytnamiai, kultūros namai, ambulatorija, prekybos centras. 1978 m. Labūnava sąjunginėje apžiūroje apdovanota TSRS liaudies ūkio pasiekimų parodos garbės diplomu.
1987 m., klebono Stepono Pilkos (1917–1994) rūpesčiu, prie Labūnavos bažnyčios pastatytas Vytauto paminklas.
Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
---|---|---|
–1950 m. | Vandžiogalos valsčius | Kauno apskritis |
1950–1986 m. | Labūnavos apylinkės centras | Kėdainių rajonas |
1986–1995 m. | Nociūnų apylinkė | |
1995– | Pelėdnagių seniūnija | Kėdainių rajono savivaldybė |
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Demografinė raida tarp 1867 m. ir 2021 m. | |||||||||
1867 m.*[2] | 1902 m.[4] | 1923 m.sur.[5] | 1959 m.sur.[6] | 1970 m.sur.[7] | 1979 m.sur.[8] | 1985 m.[9] | 1989 m.sur.[10] | ||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
60 | 65 | 232 (57 mstl. + 175 dv.) |
36 | 193 | 734 | 847 | 882 | ||
2001 m.sur.[11] | 2006 m. | 2011 m.sur.[12] | 2021 m.sur.[13] | - | - | - | - | ||
939 | 915 | 747 | 608 | - | - | - | - | ||
| |||||||||
|
Žymūs žmonės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kaime gimė:
- Etela Karpickienė, ekonomistė, politinė bei visuomenės veikėja.
- Vaclovas Daujotas-Labunauskis, XVII a. žemaičių poetas.
- Danas Sodaitis, neįgaliųjų lengvaatletis, Europos vicečempionas.
Poetas Oskaras Milašius (1877–1939 m.) mini, kad Labūnavoje gimęs jo prosenelis. XX a. tarpukariu poetas buvo atvykęs Labūnavon ieškoti giminės pėdsakų.
Galerija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]-
Tvenkinys ant Barupės
-
Gyvenvietė nuo Labūnavos HE užtvankos
-
Vienas iš dviejų Labūnavos dvaro bokštų
-
Mokykla
-
Labūnava nuo Ansainių pusės (Anseinių gatvės galas)
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ 2,0 2,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 3 (Лаарсъ — Оятъ). СПб, 1867, 2 psl.
- ↑ Labūnava. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 401 psl.
- ↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Labūnava. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 276 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Labūnava. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 463
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Kauno apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
- Labūnava. Mūsų Lietuva, T. 2. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. – 406 psl.
- Łabunów. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. V (Kutowa Wola — Malczyce). Warszawa, 1884, 564 psl. (lenk.)
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
KĖDAINIAI – 11 km Kruopiai – 1 km |
|||||||||||
Kunioniai – 5 km |
|
Ansainiai – 1 km | |||||||||
Pakapiai – 3 km | Sičioniai – 2 km |