Šiluva

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Portal.svg
Šiluva
Siluvos katedra 2009.jpg
Šiluvos bažnyčia
Siluva COA.gif

Šiluva
Koordinatės 55°31′52″N 23°13′30″E / 55.531°N 23.225°E / 55.531; 23.225 (Šiluva)Koordinatės: 55°31′52″N 23°13′30″E / 55.531°N 23.225°E / 55.531; 23.225 (Šiluva)
Apskritis Kauno apskrities vėliava Kauno apskritis
Savivaldybė Raseinių rajono savivaldybė
Seniūnija Šiluvos seniūnija
Gyventojų skaičius 635 (2011 m.)
Commons-logo.svg Vikiteka: ŠiluvaVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Šìluva
Kilmininkas: Šìluvos
Naudininkas: Šìluvai
Galininkas: Šìluvą
Įnagininkas: Šìluva
Vietininkas: Šìluvoje

Šiluva – miestelis Raseinių rajone, prie kelio  148  RaseiniaiTytuvėnaiRadviliškis , Tytuvėnų regioniniame parke. Seniūnijos centras, 2 seniūnaitijos (Centro ir Pušyno). Urbanistikos paminklas.

Stovi Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilika (pastatyta 1760–1775 m., yra stebuklais garsėjantis Marijos paveikslas bažnyčios didžiajame altoriuje, minimas nuo 1646 m., iškilmingai kanonizuotas 1786 m.), koplyčia Švč. Marijos apsireiškimo garbei (pastatyta 1924 m. Marijos apsireiškimo vietoje), veikia Šiluvos vidurinė mokykla, biblioteka, ambulatorija (mokykloje), vaistinė, maisto prekių parduotuvė, kultūros namai, paštas (LT-60052). Miestelis įeina į Tytuvėnų regioninio parko teritoriją.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapyje miestelis pažymėtas Szijdlow
Šiluva. Paminklas popiežiui Jonui Pauliui II

Pirmosios sodybos atsirado XV a. pradžioje. 1457 m. pastatyta pirmoji Šiluvos bažnyčia (dedikuota Švč. Mergelės Marijos ir šv. Petro ir Baltramiejaus titulu), nuo 1517 m. minimas miestelis. Kai Šiluvos savininkai Zavišos tapo protestantais, iš katalikų bažnyčios buvo atimtos žemės ir perduotos evangelikams reformatams, kuriems 1592 m. dar ir pastatyta nauja bažnyčia bei atidaryta mokykla. Netekusi pajamų, katalikų bendruomenė pradėjo nykti. Nors protestantams buvo iškeltos bylos dėl neteisėto turto užvaldymo, tačiau Žemaičių vyskupams ilgai nepavyko įrodyti savo teisių, kadangi jie neturėjo žemių užrašymo akto.

Vėliau, pasak bažnyčios šaltinių, 1608 ar 1612 m. piemenėliams apsireiškė Švč. Mergelė Marija su kūdikėliu ant rankų (jie yra pavaizduoti miestelio herbe). Protestantai 1622 m. bylą pralaimėjo ir žemes grąžino katalikams. Žinia apie įvykį-stebuklą pasklido po visą Lietuvą, todėl žmonės ėmė keliauti į Šiluvą kaip piligrimai, rengiamos procesijos – tai buvo pirmoji Vatikano pripažinta Marijos apsireiškimo vieta Europoje. 1627 m. čia pastatyta nauja Šiluvos bažnyčia, vėliau atnaujinta ir perstatyta.

Sovietmečiu buvo M. Kalinino kolūkio centrinė gyvenvietė. 1993 m. rugsėjo 7 d. Šiluvoje lankėsi popiežius Jonas Paulius II.

2002 m. patvirtintas Šiluvos herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIX a. – XX a. pradžia Šiluvos valsčiaus centras  ?
19191950 m. Raseinių apskritis (po II pasaulinio karo trumpam buvo jos centras)
19501995 m. Šiluvos apylinkės centras Raseinių rajonas
1995 Šiluvos seniūnijos centras Raseinių rajono savivaldybė


Pavadinimo kilmė[taisyti | redaguoti kodą]

Koplyčia Šiluvoje, pastatyta pagal Antano Vivulskio projektą

Dabartinis miestelio pavadinimas nėra pirmasis. Gyvenvietė iš pradžių vadinosi Būda, kadangi čia kadaise buvo deginama mediena pelenams (o gal ir kitoms reikmėms). Prie tokių medžio apdirbimo vietų buvo statomos būdos darbininkams. Vėliau greta Būdos vardo ėmė plisti ir kitas pavadinimas, galbūt Šilas ar Šilai. 1457 m. bažnyčios steigimo aktuose lotyniškai rašoma Budo vel Szilos („Būda arba Šilas“). Tačiau jau po keleto dešimtmečių ima atsirasti ir priesaginė lytis (Шилово ir pan.). Gali būti, kad priesaga yra slavybė; lietuviška lytis skambėjo Šilava ir gana ilgai konkuravo su Šiluva, todėl dar XX a. 3-ajame dešimtmetyje būta Šilavos mokyklos, bet Šiluvos pašto. Tarpukariu Šilava jau imta laikyti tarmybe, tad pokario metu visiškai įsigalėjo Šiluva.

Dėl lenkų kalbos įtakos ilgą laiką gyvavo ir vardo šaknis šidl- (Szydłów ir pan.), kurios atsiradimas siejamas su kalvinizmo įsigalėjimu XVI a. pabaigoje. Net ir Vaižgantas 1904 m. mini Šidlavos parapiją, o Antanas Salys pateikia norminio varianto Šiluva formas Šidlava, Šidlavas. Gali būti, kad lenkams lietuviška šaknis šil- siejosi su jų žodžiu szydlo („yla“). Tam tikriausiai turėjo įtakos lenkų kalbos analogija su kitomis slavų kalbomis, kur šil- pavirsta šidl- (pvz., rus. шило = lenk. szydlo). Be to, pačioje Lenkijoje yra nemažai gyvenviečių su šaknimi szydl-.

Nepaisant to, kad miestelio vardas dažnai yra kirčiuojamas kaip Šiluvà, tačiau norminis variantas dar tarpukariu buvo priimtas Šìluva. Tokio sprendimo pagrindas – vietos gyventojų tarimo ypatumai.

Marijos apsireiškimas[taisyti | redaguoti kodą]

Marijos statula Šiluvos koplyčioje

Katalikai tiki, jog Šiluvoje yra apsireiškusi Jėzaus motina Marija. Žinomas pasakojimas, kuris apibūdina šį apsireiškimą.

XVI amžiaus viduryje įsigalėjus kalvinizmui paskutinis Šiluvos katalikų klebonas visus bažnyčios dokumentus, brangenybes ir paveikslą sudėjo į geležimi kaustytą skrynią ir užkasė laukuose netoli bažnyčios, prie didelio akmens. Greitu laiku bažnyčia buvo uždaryta ir galiausiai sugriauta.

Tas pats pasakojimas teigia, kad 1608 m. piemenims ganant gyvulius laukuose, kur kažkada buvusi bažnyčia, ant vieno didelio akmens pasirodė nepaprastai graži verkianti mergelė su kūdikiu ant rankų.

Viename netolimame kaime gyveno aklas šimtametis senelis. Jis prisiminė, kad toje vietoje, kur apsireiškusi Marija, buvo katalikų bažnyčia. Atvestas į apsireiškimo vietą senelis staiga praregėjo. Jis parodė vietą, kur buvo užkasta skrynia su bažnytiniais daiktais. Skrynioje buvo surasti dokumentai, įrodantys katalikų teises į Šiluvos parapijos žemes, taip pat Švč. Mergelės Marijos paveikslas, brangus arnotas. Vėliau čia buvo pastatyta koplyčia.

Marijos apsireiškimas Šiluvoje yra aiškinamas ir kaip katalikų pretekstas atimti iš protestantų bažnyčią bei sugrąžinti žmones į katalikų tikėjimą.

Piligrimų centras[taisyti | redaguoti kodą]

Piligrimų kelionė 2007 m. gegužę
Aikštė per kalėdas, 2013 m.
Akmuo rezistentams atminti

Šiluva yra viena iš 5 vietovių Europoje (kitos – Fatima Portugalijoje, Lurdas Prancūzijoje, Čenstakava Lenkijoje, Sarovas Rusijoje), kur Marijos pasirodymas oficialiai pripažįstamas katalikų bažnyčios. Jis laikomas ankstyviausiu žinomu, kurio 400 metų jubiliejų katalikiškas pasaulis minėjo 2008 m.

Šiluva žinoma kaip piligrimų vieta, kur kasmet rugsėjo pradžioje (8–15 dienomis) vyksta vieni iš didžiausių atlaidų Lietuvoje (Šilinės arba Švč. Mergelės Marijos gimimo šventė). Taip pat vyksta katalikų piligrimų eitynės iš Kryžių kalno, Tytuvėnų bei kitų vietų į Šiluvą. Be to, maldininkai į pamaldas Šiluvoje atvyksta kiekvieno mėnesio 13-ąją dieną.

Gyventojai[taisyti | redaguoti kodą]

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1885 m. ir 2011 m.
1885 m.*[3] 1903 m.*[4] 1970 m.sur.[5] 1982 m.[6] 1987 m.[7] 2001 m.sur. 2011 m.sur.
521 1 217 996 892 867 800 635
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.


Žymūs žmonės[taisyti | redaguoti kodą]

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

Šiluvos atlaidus aprašė Žemaitė kūrinyje „Kelionė į Šidlavą“.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
  2. Szydłów. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XII (Szlurpkiszki — Warłynka). Warszawa, 1892, 97 psl. (lenk.)
  3. 3,0 3,1 Шидловъ. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 5 (Таарджалъ — Яя). СПб, 1885, 799 psl. (rus.)
  4. 4,0 4,1 Шидлово. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 39А (78) : Шенье — Шуйский монастырь. С.-Петербургъ, 1903., 557 psl. (rus.)
  5. Šiluva. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 402 psl.
  6. Šiluva. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, X t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.X: Samnitai-Šternbergas, 594 psl.
  7. Šiluva. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. 199 psl.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Aplinkinės gyvenvietės[taisyti | redaguoti kodą]

Blank-50px.png TYTUVĖNAI – 8 km Blank-50px.png
Lyduvėnai – 10 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Katauskiai – 7 km
RASEINIAI – 19 km
Akstinai – 8 km
Kaulakiai – 13 km
Žaiginys – 8 km