Šaukėnai
-
Kitos reikšmės – Šaukėnai (reikšmės).
 |
||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 |
||||||||||||||||
  Šaukėnai
|
||||||||||||||||
| Koordinatės | Koordinatės: | |||||||||||||||
| Apskritis |  Šiaulių apskritis |
|||||||||||||||
| Savivaldybė | Kelmės rajono savivaldybė | |||||||||||||||
| Seniūnija | Šaukėnų seniūnija | |||||||||||||||
| Gyventojų skaičius | 721 (2001 m.) | |||||||||||||||
 Vikiteka: |
ŠaukėnaiVikiteka | |||||||||||||||
|
||||||||||||||||
Šaukėnai – miestelis Kelmės rajone, prie kelio 2103 Verpena–Šalteniai–Ramučiai , o į šiaurę 2 km yra kelių 159 Užventis–Šaukėnai–Kuršėnai ir 215 Bubiai–Ramučiai sankryža. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras.
Stovi mūrinė Šaukėnų Švč. Trejybės bažnyčia (pastatyta 1989 m., su XVIII a. barokiniais šventoriaus vartais, turinčiais kultūros paminklo statusą), medinė bažnyčios varpinė (XVIII a.), yra Šaukėnų vidurinė mokykla, biblioteka, paštas (LT-86043), išlikęs XVIII a. Šaukėnų dvaras su parku.
Turinys |
Geografija [taisyti]
Miestelis įsikūręs prie Šonos ir jos intako Ilgos, netoliese teka Venta. Netoli Šaukėnų trykšta Svilės šaltiniai.
Aplinkinės gyvenvietės [taisyti] |
|||||||||||
 |
Vidsodis – 12 km | KURŠĖNAI – 22 km Kalniškiai – 3 km |
|
||||||||
| UŽVENTIS – 16 km |
|
||||||||||
| Lykšilis – 7 km VAIGUVA – 16 km |
Laikšės – 7 km KELMĖ – 21 km |
||||||||||
Istorija [taisyti]
Rašytiniuose šaltiniuose prie dvaro įsikūręs Šaukėnų kaimas minimas jau XV a. viduryje, čia vykdavo dideli turgūs. Tai vienas senesnių religinių centrų Žemaitijoje. 1486 m. pastatyta pirmoji medinė Šaukėnų bažnyčia, kurią fundavo vietos bajorai Mikalojus ir Margarita Šemetos. 1497 m. pastatė pirmąjį altorių. Kiek vėliau bažnyčios vidus gražiai išpuoštas baroko altoriais, šventoriuje buvo daug kryžių bei koplytėlė. Būta labai įdomios krikštyklos, puoštos liaudies drožiniais. 1499 m. minimas miestelis (suteikta privilegija rengti savaitinį turgų ir laikyti smukles). Reformacijos laikotarpiu iki XVII a. pradžios veikė protestantų maldos namai.
1632 m. pastatyta nauja katalikų bažnyčia, 1763 m. pastatyta kita. XVIII a. pastatyta medinė varpinė. Šaukėnai priklausė Šemetoms iki XVIII a. antrosios pusės. Po to jie buvo parduoti Gorskiams, kurie valdė dvarą iki 1940 metų. Šaukėnai aktyviai dalyvavo uždraustos spaudos platinime. Tuo ypatingai rūpinosi Povilas Višinskis.
Sovietmečiu buvo tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė.
1999 m. patvirtintas Šaukėnų herbas.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| 1916–1947 m. | Šaukėnų valsčiaus centras | Šiaulių apskritis |
| 1947–1950 m. | Kelmės apskritis | |
| 1950–1962 m. | Šaukėnų apylinkės centras | Užvenčio rajonas |
| 1962–1995 m. | Kelmės rajonas | |
| 1995– | Šaukėnų seniūnijos centras | Kelmės rajono savivaldybė |
Gyventojai [taisyti]
 |
|||||||
| 1885 m.*[3] | 1903 m.*[2] | 1970 m.sur.[4] | 1982 m.[5] | 1987 m.[6] | 2001 m.sur. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 706 | 975 | 551 | 614 | 703 | 721 | ||
|
|||||||
|
|||||||
Šaltiniai [taisyti]
- ↑ Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
- ↑ 2,0 2,1 Шавкяны. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 39 (77) : Чугуев — Шен. С.-Петербургъ, 1903., 88 psl. (rus.)
- ↑ 3,0 3,1 Шавкяны. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 5 (Таарджалъ — Яя). СПб, 1885, 748 psl. (rus.)
- ↑ Šaukėnai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 371 psl.
- ↑ Šaukėnai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, X t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.X: Samnitai-Šternbergas, 543 psl.
- ↑ Šaukėnai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. 162 psl.
- Šaukėnai. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 467 psl.
- Szawkiany (4). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XI (Sochaczew — Szlubowska Wola). Warszawa, 1890, 811 psl. (lenk.)
- Šaukėnai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. 162 psl.
