Kristijonas Donelaitis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kristijonas Donelaitis (1714 m. sausio 1 d. – 1780 m. vasario 18 d., palaidotas Tolminkiemyje) – liuteronų pastorius, grožinės lietuvių literatūros pradininkas.
[taisyti] Biografija
Gimė 1714 m. sausio 1 d. Mažojoje Lietuvoje, Lazdynėlių kaime netoli Gumbinės, laisvųjų valstiečių šeimoje. Apie 1731m. įstojo į Karaliaučiaus Knypavos katedros mokyklą, kurią baigė 1736 m. 1736-1740 m. Karaliaučiaus universitete studijavo teologiją, lankė lietuvių kalbos seminarą.
1740-1742 m. dirbo Stalupėnų mokykloje muzikos mokytoju ir choro vedėju, nuo 1742 m. mokyklos vedėju.
Nuo 1743 m. iki mirties K. Donelaitis buvo Tolminkiemio kunigas. Laisvalaikiu rašė eiles, komponavo muziką, dirbo barometrus, muzikos instrumentus, optinius prietaisus. Pirmieji du poeto gyvenimo Tolminkiemyje dešimtmečiai buvo nepalankūs jo kūrybiniam darbui. Atsidėti kūrybai trukdė įtempti santykiai su vietos valdžia; jį slėgė tautiškai mišrios (2/3 vokiečių, 1/3 lietuvių) parapijos administravimas, klebonijos ūkio reikalai. Kliudė ir septynerių metų karas (1756 – 1763), kuris 1756 m. tiesiogiai palietė Tolminkiemį.
Literatūrinį darbą K. Donelaitis pradėjo apie 1740-1743 m. Išlikusios 6 pasakėčios, spėjama, parašytos ankstyvuoju kūrybos laikotarpiu. Pagrindinį savo kūrinį - „Metus“ - K. Donelaitis rašė veikiausiai 1765-1775 m.: tiksli data nežinoma. K. Donelaitis davė pavadinimus tik atskiroms poemos dalims: "Pavasario linksmybės", "Vasaros darbai", "Rudenio gėrybės" ir "Žiemos rūpesčiai". Pavadinimas "Metai" pirmą kartą pavartotas Liudviko Rėzos parengtame pirmajame K. Donelaičio poemos leidime. Pats K. Donelaitis savo kūrybos nespausdino. Pirmasis K. Donelaičio raštų leidėjas buvo Liudvikas Rėza („Metus“ jis paskelbė 1818, pasakėčias 1824). Rašė eilėraščius ir vokiečių kalba.
Mirė 1780 m. vasario 18 d. Tolminkiemyje, palaidotas bažnyčioje.
