Telšių apskrities istorija

Telšių apskritis

1764 – iki dabar

Apskritis Kauno gubernijoje XIX a. 2-ojoje pusėje

Administracinis centras

Telšiai

1764–1775 m.
1791–1795 m.

1795–1842 m.

1842–1915 m.

1915–1917 m.

1918–1941 m.

Lietuva

1941–1945 m.

Šiaulių krašto apygarda

1945–1950 m.

Lietuvos TSR

nuo 1994 m.

Lietuva

Telšių apskritis (skirtingais laikais dar žinoma kaip Telšių žemė, Telšių reparticija, Telšių pavietas, Telšių ujezdas, Telšių kreizas; rus. Тельшевскій уѣздъ, lenk. powiat telszewski, vok. Kreis Telsze) – teritorinis vienetas vakarų Lietuvoje, kurio istorija siekia nuo 1764 m. ir tęsiasi šių dienų. Apskrities pavaldumas ir teritorija daug kartų keitėsi, ji priklausė LDK, Rusijai, Vokietijai, Lietuvai, TSRS. Dabartinė apskritis įkurta 1994–1995 m.

Istorija

LDK laikai

Pirmą kartą Telšių apskritis (kaip Telšių reparticija) sudaryta 1764 m., padalinus Žemaitijos seniūniją į dvi dalis. 1775 m. panaikinta, jos vietoje sudaryta Šiaulių reparticija. Atkurta 1791 m., kuomet Abiejų Tautų Respublikos konstitucija paskelbė, kad Žemaičių seniūnija padalinama į tris reparticijas – Raseinių, Šiaulių ir Telšių. Iki 1795 m. priklausė LDK Žemaitijos seniūnijai.^[1]

1791 m. įkurtam administraciniam vienetui priskirta 11 senųjų (mažųjų) Žemaitijos pavietų (valsčių): Telšių pavietas, Viešvėnų pavietas, Patumšių pavietas, Platelių pavietas, Gandingos pavietas, Medingėnų pavietas, Žarėnų pavietas, Tverų pavietas, Šauduvos pavietas, Palangos pavietas.^[2]

Telšiai tapo šios teritorijos, dar vadintos žeme, administraciniu centru. Buvo įkurtos raštinės, jungtinis žemės teismas, kuris apjungė žemės, pilies ir pakamario teismų funkcijas. Įkurtas savivaldos organas – Civilinė karinė pavieto komisija, kuri turėjo rūpintis žemės ūkiu, amatais, prekyba, mokyklomis, socialine globa, vykdyti centrinių valdžios institucijų nurodymus, tvarkyti šaukimus į armiją, karinių dalinių, dislokuotų paviete, aprūpinimą, rinko žemės ribų komisarus.

Rusijos imperija

1795 m. žlugus Lietuvos-Lenkijos valstybei Telšių apskritis tapo carinės Rusijos administracinio aparato grandimi. Lenkiškas apskrities pavadinimas powiat buvo pakeistas rusišku уезд. Pagal Rusijos įvestą administracinį-teritorinį suskirstymą Telšių apskritis 1795–1797 m. ir 1801–1843 m. priklausė Vilniaus gubernijai (1797–1801 m. Lietuvos gubernijai), o nuo 1843 m. naujai sudarytai Kauno gubernijai. Šis administracinis suskirstymas nepakito iki 1915 m., tik 1819 m. nuo Vilniaus gubernijos Telšių apskrities buvo atskirta ir Kuršo gubernijai atiduota Palanga su apylinkėmis.

Apskrities istorija
Metai	Plotas, km²	Gyventojų sk.	Suskirstymas	Gyvenvietės
1897 m.	5306	183 351		1 miestas: Telšiai miesteliai: Alsėdžiai, Gargždai, Ylakiai, Kartena, Kretinga, Mosėdis, Pikeliai, Plungė, Salantai, Seda, Skuodas, Tirkšliai, Varniai, Židikai
1900 m.		182 611
1914 m.	5306	216 000

Tarpukaris ir pokaris

1915 m. Lietuvą užėmė Vokietijos imperijos kariuomenė. Vokiečių okupacinė valdžia įvedė savo administracinį Lietuvos suskirstymą. Lietuvos teritorija buvo padalinta į 44 apskritis. Telšių apskritis 1915–1918 m. įėjo į Oberosto Lietuvos sritį. Apskrities teritorija sumažėjo, kadangi buvusioje Telšių apskrities teritorijoje buvo įsteigtos savarankiškos Kretingos ir Sedos apskritys.

1918 m. atkūrus Lietuvos valstybę, gruodžio 17 d. Vidaus reikalų ministras išleido aplinkraštį, kuriuo buvo atkurtos apskričių viršininkų institucijos. 1919 m. liepos 1 d. įstatymu nustatytos 20 tuometinių apskričių ribos. Telšių apskrities Tryškių valsčius prijungtas prie Šiaulių apskrities. 1940 m. Lietuvą okupavus sovietinei kariuomenei įvykdyta ir administracinė reforma, bet apskritys išliko.

1941–1944 m. apskritis įėjo į Ostlando Lietuvos generalinės srities Šiaulių krašto apygardą. 1947 m. Plungė ir 3 valčiai perduoti naujai Plungės apskričiai. 1950 m. birželio 20 d. apskritis panaikinta, jos teritorija pertvarkyta į Telšių rajoną (32 apylinkės), dalis teritorijos perduota Rietavo rajonui (3 apylinkės), Užvenčio rajonui (8 apylinkės) ir Varnių rajonui (15 apylinkių).

Apskrities istorija
Metai	Plotas, km²	Gyventojų sk.	Suskirstymas	Gyvenvietės
1917 m.	1550	44 005
1919 m.			11 valsčių: Alsėdžių valsčius, Gadūnavo valsčius, Luokės valsčius, Plungės valsčius, Rietavo valsčius, Telšių valsčius, Tryškių valsčius, Tverų valsčius, Užvenčio valsčius, Varnių valsčius, Žarėnų valsčius
1923-09 (išsamiau)	2601	80 452	10 valsčių: Alsėdžių valsčius, Luokės valsčius, Nevarėnų valsčius, Plungės valsčius, Rietavo valsčius, Telšių valsčius, Tverų valsčius, Varnių valsčius, Žarėnų valsčius, Žemaičių Kalvarijos valsčius, 2 miestai: Plungė, Telšiai	786 gyvenvietės:^[3] 2 miestai (Plungė, Telšiai), 15 miestelių, 537 kaimai, 10 bažnytkaimių, 105 dvarai ir palivarkai, 117 vienkiemių
1932 m.	2036	79 515	9 valsčiai ir 115 seniūnijų ^[4]	1 miestas: Plungė
1939 m.	2621
1940 m.		97 399	9 valsčiai:^[5] Alsėdžių valsčius, Luokės valsčius, Nevarėnų valsčius, Plungės valsčius, Rietavo valsčius, Telšių valsčius, Tverų valsčius, Varnių valsčius, Žarėnų valsčius	1 miestas: Plungė
1942 m.		88 900
1943 m.	2560
1949-01-01 (suskirstymas)	1454		7 valsčiai ir 60 apylinkių ^[6]	1 miestas: Telšiai 6 miesteliai
1950-01-19			58 apylinkės ^[7]

Dabartinė apskritis

Pagrindinis straipsnis – Telšių apskritis.

Apskritis atkurta 1994 m. liepos 19 d. priėmus LR Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymą, kurio 5 straipsnyje patvirtintos apskritys ir jų teritorijos, tarp jų ir Telšių apskritis su centru Telšiuose. Telšių apskričiai priskirtos Mažeikių, Plungės ir Telšių rajonų savivaldybių teritorijos. 1999 m. Plungės rajonas padalintas į Plungės rajono ir Rietavo savivaldybes. 2004 m. patvirtintas Telšių apskrities herbas. 2010 m. liepos 1 d. panaikinta apskrities administracija, jos funkcijos perduotos savivaldybėms ir ministerijoms, o pati apskritis liko kaip teritorinis vienetas.

Apskrities istorija
Metai	Plotas, km²	Gyventojų sk.	Suskirstymas	Gyvenvietės
2001 m.	4350	179 885	4 savivaldybės ir 32 kaimiškosios seniūnijos	7 miestai, 21 miestelis, 859 kaimai, 7 viensėdžiai, 50 kaimų dalių
2011 m.		152 078	36 seniūnijos	7 miestai, 21 miestelis, 859 kaimai, 7 viensėdžiai
2021 m.		133 376	36 seniūnijos	7 miestai, 21 miestelis, 737 kaimai, 3 viensėdžiai

Valsčiai

Apskrities valsčiai 1919–1950 m.:

Valsčius	Laikotarpis	Centras
Alsėdžių valsčius	1919–1947	Alsėdžiai
Gadūnavo valsčius	1919	Gadūnavas
Gargždų valsčius	1920	Gargždai
Janapolės valsčius	1947–1950	Janapolė
Luokės valsčius	1919–1950	Luokė
Nevarėnų valsčius	1920–1950	Nevarėnai
Plungės valsčius	1919–1947	Plungė
Rietavo valsčius	1919–1947	Rietavas
Telšių valsčius	1919–1950	Telšiai
Tryškių valsčius	1919	Tryškiai
Tverų valsčius	1919–1948	Tverai
Ubiškės valsčius	1947–1950	Ubiškė
Varnių valsčius	1919–1950	Varniai
Žarėnų valsčius	1919–1950	Žarėnai
Žemaičių Kalvarijos valsčius	1920–1924	Žemaičių Kalvarija

Gyventojai

Tautinė sudėtis

2016 m. gyveno 141,293 žmonės:^[8]

Lietuviai – 97,37% (148 072);
Rusai – 1,43% (2 184);
Baltarusiai – 0,17% (252);
Ukrainiečiai – 0,16% (242);
Latviai – 0,08% (123);
Lenkai – 0,08% (122);
Vokiečiai – 0,04% (73);
Kiti – 0,66% (1010).

2001 m. gyveno 179 885 žmonės:^[9]^[10]

Lietuviai – 97,42% (175 242);
Rusai – 1,55% (2 785);
Ukrainiečiai – 0,19% (349);
Baltarusiai – 0,18% (331);
Latviai – 0,12% (212);
Lenkai – 0,08% (144);
Vokiečiai – 0,05% (90);
Kiti – 0,4% (732).

1923 m. gyveno 80 452 žmonės:^[11]

Lietuviai – 89,16% (71 731);
Žydai – 7,84% (6 308);
Rusai – 1,78% (1 431);
Baltarusiai – 0,39% (310);
Lenkai – 0,37% (294);
Vokiečiai – 0,27% (215);
Latviai – 0,07% (54);
Kiti – 0,14% (109).

1897 m. gyveno 183 351 žmonės:^[12]

Lietuviai-Žemaičiai – 81,2% (148890);
Žydai – 12,38% (22696);
Latviai – 2,33% (4264);
Lenkai – 1,51% (2775);
Rusai – 1,27% (2323);
Vokiečiai – 0,91% (1668);
Ukrainiečiai – 0,25% (466);
Kiti – 0,15% (269).

Apskrities viršininkai

Eugenijus Šalkauskas, 1929–1939

Rasas Gofmanas, 1995–1997 m.
Danutė Mileikienė, 1997–1999 m.
Vaclovas Vaičekauskas, 1999–2000 m.
Kazys Lečkauskas, 2000–2004 m.
Rasas Gofmanas, 2004–2006 m.
Romualdas Vasiliauskas, 2006–2009 m.
Vidimantas Domarkas, 2009–2010 m.

Žemėlapiai

Apskritis Kauno gubernijoje
Apskritis XIX a. 2-ojoje pusėje
Apskritis 1918 m. Oberosto žemėlapyje
Apskritis XX a. tarpukario žemėlapyje

Literatūra

Telšių apskritis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 306
Telšių apskritis. Lietuvos istorija. Enciklopedinis žinynas. II tomas (L–Ž). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2016. ISBN 978-5-420-01765-4. // psl. 1003
Telšių apskritis. Visuotinė lietuvių enciklopedija (internetinė versija).
Тельшевский уезд. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 32А (64) : Тай — Термиты. С.-Петербургъ, 1901. (rus.)

Šaltiniai

↑ Telšių apskritis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988.
↑ Telšių apskritis. Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2025-07-25).
↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. – Kaunas, Centralinis Statistikos Biuras, 1925. // psl. 367
↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 729–739 psl.
↑ Savivaldybių žinynas (Lietuvos miestų sąjungos ir „Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Vilniaus spaustuvė, 1940. // psl. 48–51
↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 155
↑ LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1950 m. Nr. 10-11 (109-110). – Vilnius, 1950-01-19. // Psl. 1–10
↑ 2011 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2021-10-28 iš Wayback Machine projekto.
↑ 2001 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2016-03-06 iš Wayback Machine projekto.
↑ Telšių apskrities socialinė ir demografinė charakteristika Archyvuota kopija 2011-07-28 iš Wayback Machine projekto.
↑ Lietuvos gyventojai: pirmojo 1923 m. rugsėjo 17 d. visuotinio gyventojų surašymo duomenys. – Kaunas, Lietuvos Respublikos Centrinis Statistikos Biuras, 1923. // psl. 38
↑ 1897 m. surašymo duomenys (rus.)

[1] Telšių apskritis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988.

[2] Telšių apskritis. Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2025-07-25).

[3] Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. – Kaunas, Centralinis Statistikos Biuras, 1925. // psl. 367

[4] Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 729–739 psl.

[5] Savivaldybių žinynas (Lietuvos miestų sąjungos ir „Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Vilniaus spaustuvė, 1940. // psl. 48–51

[6] Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 155

[7] LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1950 m. Nr. 10-11 (109-110). – Vilnius, 1950-01-19. // Psl. 1–10

[8] 2011 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2021-10-28 iš Wayback Machine projekto.

[9] 2001 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2016-03-06 iš Wayback Machine projekto.

[10] Telšių apskrities socialinė ir demografinė charakteristika Archyvuota kopija 2011-07-28 iš Wayback Machine projekto.

[11] Lietuvos gyventojai: pirmojo 1923 m. rugsėjo 17 d. visuotinio gyventojų surašymo duomenys. – Kaunas, Lietuvos Respublikos Centrinis Statistikos Biuras, 1923. // psl. 38

[12] 1897 m. surašymo duomenys (rus.)

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]

[7]

[8]

[9]

[10]

[11]

[12]