Kretingos apskritis

1915 – 1950

→

Apskritis XX a. tarpukariu

Administracinis centras

Kretinga

1915–1918 m.

Oberostas

1918–1939 m.

Lietuva

1939–1944 m.

Šiaulių krašto apygarda

1944–1950 m.

Lietuvos TSR

Kretingos apskritis – buvęs administracinis-teritorinis vienetas Lietuvos šiaurės vakaruose. Centras – Kretinga.

Istorija

1915 m. rugsėjo 23 d. Kretingos apskritį (vok. Kreis Russisch-Krottingen) sudarė vokiečių okupacinė valdžia iš dalies Telšių apskrities. 1915–1918 m. ji priklausė Oberosto Lietuvos sričiai. Atkurta 1919 m. nepriklausomoje Lietuvoje. Vėl užėjus vokiečiams, 1941–1944 m. priklausė Ostlando Lietuvos generalinės srities Šiaulių krašto apygardai.

Išliko ir užėjus sovietams. 1947 m. Gargždų, Endriejavo ir Veiviržėnų valsčiai perduoti Klaipėdos apskričiai^[1], Kulių ir Platelių valsčiai – Plungės apskričiai. 1950 m. birželio 20 d. apskritis pertvarkyta į Kretingos rajoną (29 apylinkės), dalis teritorijos perduota Plungės (1 apylinkė), Salantų (17 apylinkių), Skuodo rajonams (19 apylinkių).

Apskrities istorija
Metai	Plotas, km²	Gyventojų sk.	Suskirstymas	Gyvenvietės
1917 m.	1605	46 031
1919 m.			14 valsčių: Darbėnų valsčius, Endriejavo valsčius, Gargždų valsčius, Grūšlaukės valsčius, Kartenos valsčius, Kretingos valsčius, Kulių valsčius, Lenkimų valsčius, Mosėdžio valsčius, Palangos valsčius, Platelių valsčius, Salantų valsčius, Skuodo valsčius, Veiviržėnų valsčius
1923-09 (išsamiau)	2579	93 875	12 valsčių: Darbėnų valsčius, Endriejavo valsčius, Gargždų valsčius, Kartenos valsčius, Kretingos valsčius, Kulių valsčius, Mosėdžio valsčius, Palangos valsčius, Platelių valsčius, Salantų valsčius, Skuodo valsčius, Veiviržėnų valsčius	536 gyvenvietės:^[2] 10 miestelių, 443 kaimai, 12 bažnytkaimių, 58 dvarai ir palivarkai, 12 vienkiemių, 1 kita gyvenvietė
1930 m.	2630
1932 m.	2273	99 787	12 valsčių ir 99 seniūnijos ^[3]	1 miestas: Kretinga
1938 m.	2635	114 892		2 miestai: Kretinga, Palanga
1940 m.			12 valsčių:^[4] Andriejavo valsčius, Darbėnų valsčius, Gargždų valsčius, Kartenos valsčius, Kretingos valsčius, Kulių valsčius, Mosėdžio valsčius, Palangos valsčius, Platelių valsčius, Salantų valsčius, Skuodo valsčius, Veviržėnų valsčius	2 miestai
1942 m.		104 500
1949-01-01 (suskirstymas)	1648		8 valsčiai ir 67 apylinkės ^[5]	3 miestai: Kretinga, Palanga, Skuodas
1950-01-19			66 apylinkės ^[6]

Kretingos apskrities valsčiai 1919–1950 m.:^[7]

1923 m. gyveno 93 875 žmonės:^[8]

Kretingos apskritis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 393
Kretingos apskritis. Lietuvos istorija. Enciklopedinis žinynas. I tomas (A–K). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011. ISBN 978-5-420-01689-3. // psl. 905
Kretingos apskritis. Visuotinė lietuvių enciklopedija (internetinė versija).

↑ Kretingos apskritis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 18 psl.
↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. – Kaunas, Centralinis Statistikos Biuras, 1925. // psl. 110
↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 595–604 psl.
↑ Savivaldybių žinynas (Lietuvos miestų sąjungos ir „Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Vilniaus spaustuvė, 1940. // psl. 48–51
↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 58
↑ LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1950 m. Nr. 10-11 (109-110). – Vilnius, 1950-01-19. // Psl. 1–10
↑ Kretingos apskritis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986.
↑ Lietuvos gyventojai: pirmojo 1923 m. rugsėjo 17 d. visuotinio gyventojų surašymo duomenys. – Kaunas, Lietuvos Respublikos Centrinis Statistikos Biuras, 1923. // psl. 38