Kartena
 |
||
|---|---|---|
 |
||
  Kartena
|
||
| Koordinatės | 55°55′08″N 21°28′08″E / 55.919°N 21.469°EKoordinatės: 55°55′08″N 21°28′08″E / 55.919°N 21.469°E | |
| Apskritis |  Klaipėdos apskritis |
|
| Savivaldybė | Kretingos rajono savivaldybė | |
| Seniūnija | Kartenos seniūnija | |
| Gyventojų skaičius | 931 (2011 m.) | |
 Vikiteka: |
KartenaVikiteka | |
Kartena – miestelis Kretingos rajone, 15 km į rytus nuo Kretingos, Minijos vingyje, dešiniojo upės kranto terasoje. Per Karteną praeina kelias A11 Šiauliai–Palanga , už kelių kilometrų į šiaurę eina geležinkelis (Kūlupėnų geležinkelio stotis anksčiau vadinta Kartenos vardu). 6 km į rytus nuo miestelio yra Kartenos civilinis aerodromas. Seniūnijos ir parapijos centras, 2 seniūnaitijos (kaimiškoji ir miestelio).
Turinys
Gamta ir geografija[taisyti | redaguoti vikitekstą]
Miestelis įeina į vieno vaizdingiausių Žemaitijoje Salantų regioninio parko teritoriją. Kartenoje į Miniją įteka Alantas. Nuo Minijos krantų atsiveria nuostabūs peizažai, kuriuos tapyti mėgsta dailininkai.
Netoli Kartenos yra Tyro durpynas, kuriame plėtojama durpių gavyba.
Iš viduramžių Kartenos apylinkėse išlikę 6 piliakalniai. Minijos kairiajame krante, 1 km į pietus nuo miestelio yra Kartenos piliakalnis, dar vadinama Pilimi, netoli jo – Kartenos akmuo (su „Karvės (Velnio) pėda“). Alanto kairiajame krante, 500 m į pietryčius – Vėlaičių piliakalnis, vadinamas Pilale ir Gaudučių piliakalnis. Minijos dešinajame krante – Gintarų piliakalnis-dvarvietė, vadinama Vyšnių kalnu. Į šiaurę nuo Kartenos yra Martynaičių piliakalnis, į šiaurės rytus – Dauginčių piliakalnis, už jo – Sauserių piliakalnis.
Aplinkinės gyvenvietės[redaguoti vikitekstą] |
|||||||||||
 |
KŪLUPĖNAI – 6 km | |
|||||||||
| Žadeikiai – 2 km KRETINGA – 16 km |
|
Gintarai – 3 km PLUNGĖ – 27 km |
|||||||||
| Budriai – 6 km | Kalniškiai – 7 km | ||||||||||
Istorija[taisyti | redaguoti vikitekstą]
Pirmą kartą paminėta 1253 m. Livonijos ordino ir Kuršo vyskupo žemių dalybų akte, priskirta Ceklio žemei. Kartena žinoma kaip svarbus žemaičių gynybinis kompleksas. 1567 m. minimas Kartenos kaimas.[3]
Nuo 1568 m. minimas Kartenos kaimas. 1599 m. įsikūrė Kartenos dvaras, Kartena vadinama miesteliu, nuo 1723 m. miestu. 1777 m. Kartena gavo turgaus privilegiją, bet į miestą neišaugo, nes 1806 m. miestelis sudegė. XIX a. priklausė Pliaterių giminei.
1611 m. pastatyta evangelikų reformatų bažnyčia, 1634 m. pastatyta pirmoji katalikų bažnyčia. 1639 m. įkurta mokykla, nuo 1805 m. veikė parapinė mokykla, 1897 įsteigta valdinė pradžios mokykla. 1907 m. Kartenoje buvo įkurtas teatras.
1861 m., 1866 m. ir ypač 1870–1871 m. vyko Kartenos valsčiaus valstiečių bruzdėjimai. Draudžiamąją lietuvių spaudą Kartenos apylinkėse platino Jurgis Gudas ir kt. knygnešiai. 1905 m. pab. valstiečiai išvaikė carinę valsčiaus valdybą ir išrinko naują. Tarpukariu minima Kartėna. 1941 m., 1946 m., 1948–1949 m. ir 1950 m. sovietinė valdžia ištrėmė 45 Kartenos gyventojus. Po Antrojo pasaulinio karo apylinkėse veikė Žemaičių apygardos Lietuvos partizanai.
Sovietmečiu buvo Žemaitės kolūkio centrinė gyvenvietė. 1999 m. patvirtintas Kartenos herbas.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| 1599 m. | Kartenos vaitystės centras | |
| 1861–1919 m. | Kartenos valsčiaus centras | ? |
| 1919–1950 m. | Kretingos apskritis | |
| 1950–1995 m. | Kartenos apylinkės centras | Kretingos rajonas |
| 1995– | Kartenos seniūnijos centras | Kretingos rajono savivaldybė |
Gyventojai[taisyti | redaguoti vikitekstą]
 |
||||||||
| 1709 m. | 1808 m. | 1865 m.*[2] | 1897 m.sur. | 1923 m.sur. | 1959 m.sur.[4] | 1970 m.sur. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 34 šeimos | 27 šeimos | 410 | 506 | 620 | 756 | 833 | ||
| 1977 m.[5] | 1979 m.sur. | 1985 m.[6] | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2004 m. | 2011 m.sur. | ||
| 845 | 1 014 | 1 053 | 1 162 | 1 022 | 2 176 | 931 | ||
|
||||||||
|
||||||||
Architektūra ir kultūra[taisyti | redaguoti vikitekstą]
Miestelyje yra liaudiškai interpretuotų neobaroko formų medinė bebokštė Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia (statyta 1873 m.) ir varpinė. Bažnyčios viduje – sakykla su 4 skulptūromis ir kryželis relikvijorius, šventoriuje vartai (su 3 ornamentuotais kryžiais) ir koplytstulpis (su ornamentuotu kryželiu ir Rūpintojėlio skulptūra).
Išlikęs XVIII a. pab. statytos, vėliau perstatytos buvusios smuklės medinis pastatas (architektūros paminklas). Kartenos kapinėse išlikusios 2 koplytėlės, viena su Švč. Mergelės Marijos skulptūra, kita – su ornamentuotu kryželiu ir Jėzaus Nazariečio skulptūra.
Miestelyje nuo 1949 m. yra Kartenos vidurinė mokykla, biblioteka (nuo 1941 m.), paštas (LT-97041), vaistinė, ambulatorija, palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė, įkurta 1946 m., parapijos namai, kultūros namai.
Gausu gražių sodybų, kurių dauguma pastatyta pastaraisiais metais ne tik miestelyje, bet ir jam plečiantis atsiradusiose satelitinėse gyvenvietėse
Paminklai: 1946–1953 m. Kartenos valsčiuje žuvusiems žmonėms, pastatytas 1990 m. Yra abiejų pasaulinių karų vokiečių ir rusų karių, pokario aukų kapinės.
Šaltiniai[taisyti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
- ↑ 2,0 2,1 Корцяны. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 2 (Дабанъ — Кяхтинское Градоначальство). СПб, 1865, 733 psl. (rus.)
- ↑ „Kartena paminėta 1253 m.“. kartenosbendruomene.lt. Suarchyvuotas originalas 2016-04-24. Nuoroda tikrinta 2016-04-24.
- ↑ Kartena. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 73 psl.
- ↑ Kartena. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, V t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1979. T.V: Janenka-Kombatantai, 346 psl.
- ↑ Algimantas Miškinis ir kt. Kartena. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. 227 psl.
Nuorodos[taisyti | redaguoti vikitekstą]
- Kartena
- Kartena. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 333 psl.
- Apie Karteną
Darbėnai | Kartena | Kretinga | Kūlupėnai | Raguviškiai | Salantai
