Kartena

Koordinatės: 55°55′12″š. pl. 21°28′26″r. ilg. / 55.920°š. pl. 21.474°r. ilg. / 55.920; 21.474 (Kartena)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kartena
{{#if:285
Miestelio panorama
Kartena
Kartena
55°55′12″š. pl. 21°28′26″r. ilg. / 55.920°š. pl. 21.474°r. ilg. / 55.920; 21.474 (Kartena)
Apskritis Klaipėdos apskrities vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė Kretingos rajono savivaldybės vėliava Kretingos rajono savivaldybė
Seniūnija Kartenos seniūnija
Gyventojų (2021) 763
Vikiteka Kartena
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Kar̃tena
Kilmininkas: Kar̃tenos
Naudininkas: Kar̃tenai
Galininkas: Kar̃teną
Įnagininkas: Kar̃tena
Vietininkas: Kar̃tenoje
Istoriniai pavadinimai rus. Корцяны[2]

Kartena – miestelis Kretingos rajono savivaldybėje, 15 km į rytus nuo Kretingos, Minijos vingyje, dešiniojo upės kranto terasoje. Per Karteną praeina magistralinis kelias  A11  ŠiauliaiPalanga , už kelių kilometrų į šiaurę nutiestas geležinkelis (Kūlupėnų geležinkelio stotis anksčiau vadinta Kartenos vardu). 6 km į rytus nuo miestelio yra Kartenos civilinis aerodromas. Seniūnijos ir parapijos centras, 2 seniūnaitijos (kaimiškoji ir miestelio).

Centrinė dalis šalia Kultūros namų
Kartena nuo kelio į Nausodį
Centrinė dalis

Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vietovardis kildinamas iš Kartenalės (anksčiau vadintos Kartena) pavadinimo.[3] Šis – nuo žodžio kartùs. Tarpukariu minima Kartėna.

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Miestelis įeina į vieno vaizdingiausių Žemaitijoje Salantų regioninio parko teritoriją. Kartenoje į Miniją įteka Alantas. Nuo Minijos krantų atsiveria nuostabūs peizažai, kuriuos tapyti mėgsta dailininkai. Į vakarus nuo miestelio, šiauriau Minijos, telkšo Kartenos karjeras.

Netoli Kartenos yra Tyro durpynas, kuriame plėtojama durpių gavyba.

viduramžių Kartenos apylinkėse išlikę 6 piliakalniai. Minijos kairiajame krante, 1 km į pietus nuo miestelio yra Kartenos piliakalnis, dar vadinama Pilimi, netoli jo – Kartenos akmuo (su „Karvės (Velnio) pėda“), už Minijos ir Kūlupio santakos – Kartenos Lurdas. Alanto kairiajame krante, 500 m į pietryčius – Vėlaičių piliakalnis, vadinamas Pilale ir Gaudučių piliakalnis. Minijos dešinajame krante – Gintarų piliakalnis-dvarvietė, vadinama Vyšnių kalnu. Į šiaurę nuo Kartenos yra Martynaičių piliakalnis, į šiaurės rytus – Dauginčių piliakalnis, už jo – Sauserių piliakalnis.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šventinė žmonių eisena tarpukariu Kartenos miestelyje

Pirmą kartą paminėta 1253 m. Livonijos ordino ir Kuršo vyskupo žemių dalybų akte, priskirta Ceklio žemei. Kartena žinoma kaip svarbus žemaičių gynybinis kompleksas. 1567 m. minimas Kartenos kaimas.[4]

Nuo 1568 m. minimas Kartenos kaimas. 1599 m. įsikūrė Kartenos dvaras, Kartena vadinama miesteliu, nuo 1723 m. miestu. 1777 m. Kartena gavo turgaus privilegiją, bet į miestą neišaugo, nes 1806 m. miestelis sudegė. XIX a. priklausė Pliaterių giminei.

1611 m. pastatyta evangelikų reformatų bažnyčia, 1634 m. pastatyta pirmoji katalikų bažnyčia. 1639 m. įkurta mokykla, nuo 1805 m. veikė parapinė mokykla, 1897 m. įsteigta valdinė pradžios mokykla. 1907 m. Kartenoje buvo įkurtas teatras. XIX a. pabaigoje Kartena minima kaip miestelis ir dvaras Telšių apskrityje,[5] valsčiaus centras.[6]

1861 m., 1866 m. ir ypač 18701871 m. vyko Kartenos valsčiaus valstiečių bruzdėjimai. Draudžiamąją lietuvių spaudą Kartenos apylinkėse platino Jurgis Gudas ir kiti knygnešiai. 1905 m. pab. valstiečiai išvaikė carinę valsčiaus valdybą ir išrinko naują. 1941 m., 1946 m., 19481949 m. ir 1950 m. sovietinė valdžia ištrėmė 45 Kartenos gyventojus. Po II pasaulinio karo apylinkėse veikė Žemaičių apygardos Lietuvos partizanai.

Sovietmečiu buvo Žemaitės kolūkio centrinė gyvenvietė, veikė linų apdirbimo fabrikas.[7] 1999 m. patvirtintas Kartenos herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1599 m. Kartenos vaitystės centras
18611915 m. Kartenos valsčiaus centras Telšių apskritis
19191950 m. Kretingos apskritis
19501995 m. Kartenos apylinkės centras Kretingos rajonas
1995 Kartenos seniūnijos centras Kretingos rajono savivaldybė

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Demografinė raida tarp 1709 m. ir 2021 m.
1709 m. 1808 m. 1865 m.*[2] 1897 m.sur. 1902 m.[8] 1923 m.sur.[9] 1959 m.sur.[10] 1970 m.sur.[11] 1977 m.[12]
34 šeimos 27 šeimos 410 506 640 744
620 (miestelyje)
124 (dvare)
756 833 845
1979 m.sur.[13] 1985 m.[14] 1989 m.sur.[15] 2001 m.sur.[16] 2004 m. 2011 m.sur.[17] 2021 m.sur.[18] - -
1 014 1 053 1 162 1 022 1 176 931 763 - -
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.


Architektūra ir kultūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Buvusios smuklės pastatas
Kultūros namai

Miestelyje yra liaudiškai interpretuotų neobaroko formų medinė bebokštė Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia (statyta 1873 m.) ir varpinė. Bažnyčios viduje – sakykla su 4 skulptūromis ir kryželis relikvijorius, šventoriuje vartai (su 3 ornamentuotais kryžiais) ir koplytstulpis (su ornamentuotu kryželiu ir Rūpintojėlio skulptūra).

Išlikęs XVIII a. pab. statytos, vėliau perstatytos buvusios smuklės medinis pastatas (architektūros paminklas). Kartenos kapinėse išlikusios 2 koplytėlės, viena su Švč. Mergelės Marijos skulptūra, kita – su ornamentuotu kryželiu ir Jėzaus Nazariečio skulptūra. Stovi medinė Kartenos kapinių koplyčia, statyta 1846 m.

Miestelyje nuo 1949 m. yra Kartenos vidurinė mokykla, biblioteka (nuo 1941 m.), paštas (LT-97041), vaistinė, ambulatorija, palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė, įkurta 1946 m., parapijos namai, kultūros namai.

Gausu gražių sodybų, kurių dauguma pastatyta pastaraisiais metais ne tik miestelyje, bet ir aplinkinėse gyvenvietėse.

Paminklai: Kartenos koplyčia bolševizmo aukoms, skirta 19461953 m. Kartenos valsčiuje žuvusiems žmonėms, pastatyta 1990 m.; paminklas partizanų vadui Jonui Žutautui. Yra abiejų pasaulinių karų vokiečių ir rusų karių, pokario aukų kapinės.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. 2,0 2,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 2 (Дабанъ — Кяхтинское Градоначальство). СПб, 1865, 733 psl.
  3. Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė. Prieiga internete https://ekalba.lt/lietuvos-vietovardziu-geoinformacine-duomenu-baze/
  4. „Kartena paminėta 1253 m.“. kartenosbendruomene.lt. Suarchyvuota iš originalo 2016-04-24. Nuoroda tikrinta 2016-04-24.
  5. Korciany. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. IV (Kęs — Kutno). Warszawa, 1883, 392 psl. (lenk.)
  6. Korciany. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XV, cz. 2 (Januszpol — Żyżkowo; Aleksin — Wola Justowska). Warszawa, 1902, 122 psl. (lenk.)
  7. Boleslavas Požerskis. „35 maršrutai autoturistams“. – Vilnius, Mintis, 1975. // psl. 91.
  8. Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
  9. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  10. KartenaMažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 73 psl.
  11. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  12. KartenaLietuviškoji tarybinė enciklopedija, V t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1979. T.V: Janenka-Kombatantai, 346 psl.
  13. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  14. Algimantas Miškinis ir kt. Kartena. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 227
  15. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  16. Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  17. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  18. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Aplinkinės gyvenvietės

KŪLUPĖNAI – 6 km
Žadeikiai – 2 km
KRETINGA – 16 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Gintarai – 3 km
PLUNGĖ – 27 km
Budriai – 6 km Kalniškiai – 7 km