Alsėdžių valsčius
Jump to navigation
Jump to search
Koordinatės: 56°02′š. pl. 22°03′r. ilg. / 56.03°š. pl. 22.05°r. ilg.
| Alsėdžių valsčius | ||
|---|---|---|
| ||
  | ||
| Valstybė |  Lietuva
| |
| Administracinis centras | Alsėdžiai | |
| 186?–1947 m. | Telšių apskritis | |
| 1947–1950 m. | Plungės apskritis | |
Alsėdžių valsčius (rus. Ольсядская волость) buvo šiaurės vakarų Lietuvoje. Centras – Alsėdžiai.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Valsčius minimas nuo XV a., kai 1421 m. Ldk Vytautas jį priskyrė Žemaičių vyskupijai. Vėliau atkurtas XVIII a. pabaigoje.
Po I pasaulinio karo valsčiaus steigimu rūpinosi signataras Stanislovas Narutavičius.
Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Plungės rajonui (8 apylinkės), Sedos rajonui (5 apylinkės) ir Telšių rajonui (2 apylinkės).
| Valsčiaus istorija | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Kiti teritoriniai vienetai | Gyvenvietės |
| 1923[1] | 215 | 6362 | 1356 | ||
| 1949[2] (išsamiau) |
343 | 15 apylinkių | |||
Tautinė sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1923 m. gyveno 6 362 žmonės:[3]
Apylinkės 1949 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Alsėdžių apylinkė
- Dišlių apylinkė
- Gedrimų apylinkė
- Gegrėnų apylinkė
- Grumblių apylinkė
- Jogaudų apylinkė
- Juodėnų apylinkė
- Kalvarijos apylinkė
- Kęstaičių apylinkė
- Paukštakių apylinkė
- Platakių apylinkė
- Rotinėnų apylinkė
- Skirpsčių apylinkė
- Šarnelės apylinkė
- Vilkaičių apylinkė
Gyvenvietės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1933 m. valsčiuje buvę kaimai:[4]
- Abokiai (Abuoka)
- Aleksiai (Aleksė)
- Alka
- Andruškaičiai
- Bernotavas
- Brevikiai (Brevika)
- Brizgiai (Brizgė)
- Buožėnai
- Dargaičiai
- Dišliai (Dišlė)
- Drukčiai
- Eidintaičiai (Eidintatė)
- Eivydai (Eivyda)
- Gailiškiai
- Gaudišavas
- Gedeikiai
- Gedrimai (Gedrima)
- Gelindėnai (Gelindiena)
- Grumbliai
- Yliai (Ylė)
- Irkinai
- Jonikai
- Juodėnai (Juodiena)
- Jurgaičiai (Jurgatė)
- Kalniškiai
- Kenstančiai (Kenstatė)
- Krepštikiai (Krepštikė)
- Kulskiai (Kulskė)
- Lankos Laukos (Lunkos Lauks)
- Lazdiniai (Lazdinė)
- Likšai
- Makščiai (Makštė)
- Molupiai
- Naručiai (Narutė)
- Nešukuočiai (Nešukuotė)
- Paburgis
- Paežeriai (Paežerė)
- Pagerbantys (Pagerbontys)
- Paišiotai (Paišiota)
- Paluokė
- Pasruoja
- Papluotėliai (Papluotelė)
- Paukštakiai (Paukštakė)
- Pelėniai (Pelėnė)
- Platakiai (Platakė)
- Raišaičiai
- Rakundžiai (Rakondė)
- Skipaičiai (Skipatė)
- Skirpsčiai (Skirpstė)
- Skurvydai (Skurvyda)
- Slėdai (Slėda)
- Stonkaičiai (Stonkatė)
- Svirpliai (Svirplė)
- Šoniai (Šuonė)
- Šlečkai
- Vaštarai (Vaštara)
- Vilkai
- Vilkaičiai (Vilkatė)
- Žvirblaičiai (Žvirblatė)
Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| Valsčiuje gimę žymūs žmonės | |||
|---|---|---|---|
| Gimimo metai | Gimimo vieta | Žmogus | Mirties metai |
| 1788 | Gelindėnai | Jonas Krizostomas Gintila, kunigas | 1857 |
| 1870 | Šoniai | Jonas Smilgevičius, Nepriklausomybės signataras, ekonomistas | 1942 |
| 1901 | Paežeriai | Pranas Žebriūnas, Lietuvos kariuomenės karininkas | 1981 |
| 1902 | Yliai | Zuzana Jonikaitė, kalbininkė | 1981 |
| 1904 | Grumbliai | Antanas Daukša, ekonomistas | 1974 |
| 1916 | Žemaičių Kalvarija | Paulius Jurkus, rašytojas, žurnalistas | 2004 |
| 1933 | Slėdai | Antanas Jarumbauskas, ekonomistas | |
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl.
- ↑ 1923 m. surašymo duomenys[neveikianti nuoroda]
- ↑ Alsėdžių valsčius. Lietuviškoji enciklopedija, I t. Vilnius: „Spaudos Fondas“, bendradarbiaujant su Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija, 1931-1933. T. 1: A–Atskalūnas, XVI p., 344 psl.