Alsėdžių valsčius
Alsėdžių valsčius | |
---|---|
Laikotarpis: XV a. – 1950 m. | |
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje | |
Adm. centras: | Alsėdžiai |
![]() | |
Kauno gubernija | Telšių apskritis (186?–1915) |
![]() | |
Telšių apskritis (1919–1940) | |
![]() | |
Ostlandas | Telšių apskritis (1941–1944) |
![]() | |
Lietuvos TSR | Telšių apskritis (1944–1947) Plungės apskritis (1947–1950) |
Alsėdžių valsčius (rus. Ольсядская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės šiaurės vakarų Lietuvos teritorijoje. Centras – Alsėdžiai.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Valsčius minimas nuo XV a., kai 1421 m. Ldk Vytautas jį priskyrė Žemaičių vyskupijai. Vėliau atkurtas XVIII a. pabaigoje. Po I pasaulinio karo valsčiaus steigimu rūpinosi signataras Stanislovas Narutavičius. Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Plungės rajonui (8 apylinkės), Sedos rajonui (5 apylinkės) ir Telšių rajonui (2 apylinkės).
Valsčiaus istorija | |||||
---|---|---|---|---|---|
Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
1923[1] | 215 | 6362 | 1356 | ||
1949-01-01 (išsamiau) |
343 | 15 apylinkių [2] |
Suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Gyvenvietės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1933 m. valsčiuje buvę kaimai:[4]
- Abokiai (Abuoka)
- Aleksiai (Aleksė)
- Alka
- Andruškaičiai
- Bernotavas
- Brevikiai (Brevika)
- Brizgiai (Brizgė)
- Buožėnai
- Dargaičiai
- Dišliai (Dišlė)
- Drukčiai
- Eidintaičiai (Eidintatė)
- Eivydai (Eivyda)
- Gailiškiai
- Gaudišavas
- Gedeikiai
- Gedrimai (Gedrima)
- Gelindėnai (Gelindiena)
- Grumbliai
- Yliai (Ylė)
- Irkinai
- Jonikai
- Juodėnai (Juodiena)
- Jurgaičiai (Jurgatė)
- Kalniškiai
- Kenstančiai (Kenstatė)
- Krepštikiai (Krepštikė)
- Kulskiai (Kulskė)
- Lankos Laukos (Lunkos Lauks)
- Lazdiniai (Lazdinė)
- Likšai
- Makščiai (Makštė)
- Molupiai
- Naručiai (Narutė)
- Nešukuočiai (Nešukuotė)
- Paburgis
- Paežeriai (Paežerė)
- Pagerbantys (Pagerbontys)
- Paišiotai (Paišiota)
- Paluokė
- Pasruoja
- Papluotėliai (Papluotelė)
- Paukštakiai (Paukštakė)
- Pelėniai (Pelėnė)
- Platakiai (Platakė)
- Raišaičiai
- Rakundžiai (Rakondė)
- Skipaičiai (Skipatė)
- Skirpsčiai (Skirpstė)
- Skurvydai (Skurvyda)
- Slėdai (Slėda)
- Stonkaičiai (Stonkatė)
- Svirpliai (Svirplė)
- Šoniai (Šuonė)
- Šlečkai
- Vaštarai (Vaštara)
- Vilkai
- Vilkaičiai (Vilkatė)
- Žvirblaičiai (Žvirblatė)
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tautinė sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1923 m. gyveno 6362 žmonės:
Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Valsčiuje gimę žymūs žmonės | |||
---|---|---|---|
Gimimo metai | Gimimo vieta | Žmogus | Mirties metai |
1788 | Gelindėnai | Jonas Krizostomas Gintila, kunigas | 1857 |
1870 | Šoniai | Jonas Smilgevičius, Nepriklausomybės signataras, ekonomistas | 1942 |
1901 | Paežeriai | Pranas Žebriūnas, Lietuvos kariuomenės karininkas | 1981 |
1902 | Yliai | Zuzana Jonikaitė, kalbininkė | 1981 |
1904 | Grumbliai | Antanas Daukša, ekonomistas | 1974 |
1916 | Žemaičių Kalvarija | Paulius Jurkus, rašytojas, žurnalistas | 2004 |
1933 | Slėdai | Antanas Jarumbauskas, ekonomistas |
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 97
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 97–98
- ↑ Alsėdžių valsčius. Lietuviškoji enciklopedija, I t. Vilnius: „Spaudos Fondas“, bendradarbiaujant su Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija, 1931-1933. T. 1: A–Atskalūnas, XVI p., 344 psl.