Alsėdžių valsčius
56°02′š. pl. 22°03′r. ilg. / 56.03°š. pl. 22.05°r. ilg.
| Alsėdžių valsčius | |
|---|---|
| Laikotarpis: XV a. – 1950 m. | |
  | |
| Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje | |
| Adm. centras: | Alsėdžiai |
 Rusijos imperija | |
| Kauno gubernija | Telšių apskritis (186?–1915) |
 Lietuva | |
| Telšių apskritis (1919–1940) | |
 Nacistinė Vokietija | |
| Ostlandas | Telšių apskritis (1941–1944) |
 Sovietų Sąjunga | |
| Lietuvos TSR | Telšių apskritis (1944–1947) Plungės apskritis (1947–1950) |
Alsėdžių valsčius (rus. Ольсядская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės šiaurės vakarų Lietuvos teritorijoje. Centras – Alsėdžiai.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Valsčius minimas nuo XV a., kai 1421 m. Ldk Vytautas jį priskyrė Žemaičių vyskupijai. Vėliau atkurtas XVIII a. pabaigoje, XIX a. priklausė Kauno gubernijai.[1] Po I pasaulinio karo valsčiaus steigimu rūpinosi signataras Stanislovas Narutavičius. Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Plungės rajonui (8 apylinkės), Sedos rajonui (5 apylinkės) ir Telšių rajonui (2 apylinkės).
| Valsčiaus istorija | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1877 m. | 5557 | 462 kiemai [2] | 3 seniūnijos | 61 | |
| 1923 m. (išsamiau) | 215 | 6362 | 1356 | 63 gyvenvietės [3] | |
| 1932 m. | 288 | 9332 | 19 seniūnijų [4] | ||
| 1949-01-01 (išsamiau) | 343 | 15 apylinkių [5] | |||
Vadovai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Suskirstymas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]| Pagrindinė gyvenvietė | Seniūnija, 1932 m.[7] | Apylinkė, 1949 m.[8] |
|---|---|---|
| Aleksiai | Aleksių seniūnija | - |
| Alsėdžiai | Alsėdžių seniūnija | Alsėdžių apylinkė |
| Bertuliai | Bertulių seniūnija | - |
| Dargaičiai | Dargaičių seniūnija | - |
| Dišliai | Dišlių seniūnija | Dišlių apylinkė |
| Eidintaičiai | Eidintaičių seniūnija | - |
| Gedrimai | - | Gedrimų apylinkė |
| Gegrėnai | Gegrėnų seniūnija | Gegrėnų apylinkė |
| Grumbliai | - | Grumblių apylinkė |
| Jogaudai | Jogaudų seniūnija | Jogaudų apylinkė |
| Juodėnai | Juodėnų seniūnija | Juodėnų apylinkė |
| Kalniškiai | Kalniškių seniūnija | - |
| Kęstaičiai | - | Kęstaičių apylinkė |
| Krapštikiai | Krapštikių seniūnija | - |
| Pagermantis | Pagermontės seniūnija | - |
| Paišiotai | Paišiotų seniūnija | - |
| Paukštakiai | Paukštakių seniūnija | Paukštakių apylinkė |
| Platakiai | - | Platakių apylinkė |
| Rotinėnai | Rotinėnų seniūnija | Rotinėnų apylinkė |
| Skirpsčiai | - | Skirpsčių apylinkė |
| Slėdai | Slėdų seniūnija | - |
| Šarnelė | Šarnelės seniūnija | Šarnelės apylinkė |
| Vilkai | Vilkų seniūnija | - |
| Vilkaičiai | - | Vilkaičių apylinkė |
| Žemaičių Kalvarija | Žemaičių Kalvarijos seniūnija | Kalvarijos apylinkė |
| Iš viso: | 19 seniūnijų | 15 apylinkių |
Gyvenvietės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1933 m. valsčiuje buvę kaimai:[9]
- Abokiai (Abuoka)
- Aleksiai (Aleksė)
- Alka
- Andruškaičiai
- Bernotavas
- Brevikiai (Brevika)
- Brizgiai (Brizgė)
- Buožėnai
- Dargaičiai
- Dišliai (Dišlė)
- Drukčiai
- Eidintaičiai (Eidintatė)
- Eivydai (Eivyda)
- Gailiškiai
- Gaudišavas
- Gedeikiai
- Gedrimai (Gedrima)
- Gelindėnai (Gelindiena)
- Grumbliai
- Yliai (Ylė)
- Irkinai
- Jonikai
- Juodėnai (Juodiena)
- Jurgaičiai (Jurgatė)
- Kalniškiai
- Kenstančiai (Kenstatė)
- Krepštikiai (Krepštikė)
- Kulskiai (Kulskė)
- Lankos Laukos (Lunkos Lauks)
- Lazdiniai (Lazdinė)
- Likšai
- Makščiai (Makštė)
- Molupiai
- Naručiai (Narutė)
- Nešukuočiai (Nešukuotė)
- Paburgis
- Paežeriai (Paežerė)
- Pagerbantys (Pagerbontys)
- Paišiotai (Paišiota)
- Paluokė
- Pasruoja
- Papluotėliai (Papluotelė)
- Paukštakiai (Paukštakė)
- Pelėniai (Pelėnė)
- Platakiai (Platakė)
- Raišaičiai
- Rakundžiai (Rakondė)
- Skipaičiai (Skipatė)
- Skirpsčiai (Skirpstė)
- Skurvydai (Skurvyda)
- Slėdai (Slėda)
- Stonkaičiai (Stonkatė)
- Svirpliai (Svirplė)
- Šoniai (Šuonė)
- Šlečkai
- Vaštarai (Vaštara)
- Vilkai
- Vilkaičiai (Vilkatė)
- Žvirblaičiai (Žvirblatė)
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Tautinė sudėtis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1923 m. gyveno 6362 žmonės:
Žymūs žmonės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]| Valsčiuje gimę žymūs žmonės | |||
|---|---|---|---|
| Gimimo metai | Gimimo vieta | Žmogus | Mirties metai |
| 1788 | Gelindėnai | Jonas Krizostomas Gintila, kunigas | 1857 |
| 1870 | Šoniai | Jonas Smilgevičius, Nepriklausomybės signataras, ekonomistas | 1942 |
| 1901 | Paežeriai | Pranas Žebriūnas, Lietuvos kariuomenės karininkas | 1981 |
| 1902 | Yliai | Zuzana Jonikaitė, kalbininkė | 1981 |
| 1904 | Grumbliai | Antanas Daukša, ekonomistas | 1974 |
| 1916 | Žemaičių Kalvarija | Paulius Jurkus, rašytojas, žurnalistas | 2004 |
| 1933 | Slėdai | Antanas Jarumbauskas, ekonomistas | |
| 1934 | Pagermantis | Dionizas Varkalis, tautodailininkas | 2022 |
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 152 psl.
- ↑ Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 29 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. – Kaunas, Centralinis Statistikos Biuras, 1925. // psl. 367
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 729–739 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 97
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 729 psl.
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 733–734 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 97–98
- ↑ Alsėdžių valsčius. Lietuviškoji enciklopedija, I t. Vilnius: „Spaudos Fondas“, bendradarbiaujant su Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija, 1931-1933. T. 1: A–Atskalūnas, XVI p., 344 psl.