Luokės valsčius
Išvaizda
55°53′š. pl. 22°31′r. ilg. / 55.89°š. pl. 22.52°r. ilg.
| Luokės valsčius | |
|---|---|
| Laikotarpis: XIV a. – 1950 m. | |
| Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje | |
| Adm. centras: | Luokė |
| Kauno gubernija | Šiaulių apskritis (186?–1915) |
| Telšių apskritis (1919–1940) | |
| Ostlandas | Telšių apskritis (1941–1944) |
| Lietuvos TSR | Telšių apskritis (1944–1950) |
Luokės valsčius – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės šiaurės vakarų Lietuvos teritorijoje. Centras – Luokė.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Minimas nuo XIV a. pabaigos. Caro laikais atkurtas XIX a. Kauno gubernijoje (rus. Лукнинская волость).[1] 1947 m. dalis teritorijos perduota naujam Ubiškės valsčiui. Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija priskirta Telšių rajonui (1 apylinkė) ir Užvenčio rajonui (8 apylinkės).
| Valsčiaus istorija | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1877 m. | 3073 | 380 kiemų [2] | 3 seniūnijos | 60 | |
| 1923 m. (išsamiau) | 276 | 8418 | 1852 | 128 gyvenvietės [3] | |
| 1932 m. | 210 | 8418 | 11 seniūnijų [4] | ||
| 1949-01-01 (išsamiau) | 246 | 9 apylinkės [5] | |||
Vadovai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Suskirstymas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]| Pagrindinė gyvenvietė | Seniūnija, 1932 m.[7] | Apylinkė, 1949 m.[8] |
|---|---|---|
| Baltakiškė | Baltakiškės seniūnija | Baltakiškės apylinkė |
| Dirvonėnai | Dirvonėnų seniūnija | Dirvonėnų apylinkė |
| Ginteniai | Gintenių seniūnija | Gintenių apylinkė |
| Juciai | Jucių seniūnija | - |
| Kaunatava | Kaunatavos seniūnija | - |
| Luokė | Luokės seniūnija | Luokės apylinkė |
| Naujikai | Naujikų seniūnija | Naujikų apylinkė |
| Pašatrija | Šatrijos seniūnija | Šatrijos apylinkė |
| Rūdupiai | Rudupių seniūnija | Rūdupių apylinkė |
| Upyna | Upynos seniūnija | Upynos apylinkė |
| Viekšnaliai | Viekšnelių seniūnija | Viekšnalių apylinkė |
| Iš viso: | 11 seniūnijų | 9 apylinkės |
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Tautinė sudėtis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1923 m. gyveno 8418 žmonės:
Žymūs žmonės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]| Valsčiuje gimę žymūs žmonės | |||
|---|---|---|---|
| Gimimo metai | Gimimo vieta | Žmogus | Mirties metai |
| 1884 | Paluklaukė | Blažiejus Česnys, kunigas | 1944 |
| 1903 | Viekšnaliai | Antanas Kojelis, vargonininkas, pedagogas ir chorvedys | 1976 |
| 1916 | Viekšnaliai | Juozas Kojelis, žurnalistas, pedagogas | 2010 |
| 1922 | Paliepiai | Liudvikas Grubliauskas, veterinarijos gydytojas | 2007 |
| 1924 | Ginteniai | Kazys Leistrumas, agronomas | 2003 |
| 1928 | Lapurvis | Algirdas Gumuliauskas, statybos inžinierius | 2020 |
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 151 psl.
- ↑ Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 28 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. – Kaunas, Centralinis Statistikos Biuras, 1925. // psl. 369
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 729–739 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 155
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 730 psl.
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 734 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 156