Plungės valsčius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Plungės valsčius
Laikotarpis: 16581950 m.
Lithuania adm location map.svg
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras: Plungė
Rusijos imperija Rusijos imperija
Kauno gubernija Telšių apskritis (1862–1915)
Lietuva Lietuva
Telšių apskritis (1919–1940)
Trečiasis Reichas Trečiasis Reichas
Ostlandas Telšių apskritis (1941–1944)
Tarybų Sąjunga Tarybų Sąjunga
Lietuvos TSR Telšių apskritis (1944–1947)
Plungės apskritis (1947–1950)

Plungės valsčius (rus. Плунгянская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės šiaurės vakarų Lietuvos teritorijoje. Centras – Plungė.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Valsčius minimas nuo 1658 m. Carmečiu minimas 1862 m.

Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Plungės rajonui (11 apylinkių).

Valsčiaus istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Ūkių sk. Suskirstymas Gyvenvietės
1923[1] 314 8973 1781
1949-01-01
(išsamiau)
315 11 apylinkių [2]

Suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinė gyvenvietė Apylinkė, 1949 m.[3]
Alksnėnai Alksnėnų apylinkė
Didvyčiai Didvyčių apylinkė
Gandinga Gandingos apylinkė
Kantaučiai Kantaučių apylinkė
Mišėnai Mišėnų apylinkė
Nausodis Nausodžio apylinkė
Stalgėnai Stalgėnų apylinkė
Staneliai Stanelių apylinkė
Truikiai Truikių apylinkė
Užlieknis Užlieknio apylinkė
Žlibinai Žlibinų apylinkė
Iš viso: 11 apylinkių

Gyvenvietės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1923 m. surašymo metu valsčiuje buvo šios gyvenvietės:

  • Alksnėnų k.
  • Berenių (Gembučių) k.
  • Bukontės dv.
  • Buožių k.
  • Burbaičių k.
  • Dilpšių k.
  • Erubaičių k.
  • Gaižupių k.
  • Gečaičių k.
  • Gondingos (Goldingos) k.
  • Jazdaičių dv.
  • Jodėnų k.
  • Jovaisiškės k.
  • Juodeikių I k.
  • Juodeikių II k.
  • Kalniškių k.
  • Kapsūdžių k.
  • Kaspariškės k.
  • Kaušienų k.
  • Kepurėnų k.
  • Kiekštų k.
  • Kontaučių k.
  • Kozonų k.
  • Kupsčių k.
  • Lekemės k.
  • Lieplaukalės k.
  • Lonkoslaukio k.
  • Luknienų k.
  • Macenių k.
  • Mardosų k.
  • Merkelių k.
  • Milašaičių k.
  • Mišienų k.
  • Narvaišių k.
  • Nausodžio k.
  • Noriškių k.
  • Nugarių k.
  • Olgapolio dv.
  • Pakerų k.
  • Pakirkšnojo k.
  • Palusčių k.
  • Paušnių k.
  • Plungės mst.
  • Prūsalių k.
  • Pučkarių k.
  • Purvaičių k.
  • Ruolaičių k.
  • Sausdravienių k.
  • Siurblių k.
  • Stalgėnų (Stalgalių) k.
  • Stalgų k.
  • Stanelių k.
  • Stonaičių dv.
  • Šarkių k.
  • Šlepečių k.
  • Tarvainių k.
  • Truikių k.
  • Užlieknio k.
  • Užupių k.
  • Vainaičių (Skruzdynių, Šilosod
  • Varkalių (Ausinskių) k.
  • Varkalių k.
  • Videikių I k.
  • Videikių II k.
  • Vieštavėnų k.
  • Žlibinų (Reivėnų) k.
  • Žvirblaičių k.
  • Žvirzdalių k.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tautinė sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1923 m. gyveno 8 973 žmonės:

Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai Gimimo vieta Žmogus Mirties metai
1796 Jovaišiškė Juozas Čiulda, kunigas, kalbininkas 1861
1908 Kaušėnai Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorikas 1971
1909 Gečaičiai Paulius Augius-Augustinavičius, grafikas 1960
1927 Maceniai Vytautas Astrauskas, gydytojas
1933 Grigaičiai Ignas Budrys, dailininkas 1999
1934 Liepgiriai Jonas Domarkas, kompozitorius
1936 Varkaliai Juozas Domarkas, dirigentas
1938 Norvaišiai Kazys Daukša, gydytojas
1939 Merkeliai Stasys Domarkas, dirigentas
1943 Merkeliai Eligijus Domarkas, režisierius
1949 Šlepečiai Domas Kaunas, knygotyrininkas ir edukologas

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  2. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 97
  3. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 99