Raseinių apskritis

1764 – 1950

→

Apskritis Kauno gubernijoje po 1867 m.

Administracinis centras

Raseiniai

Valsčiai

14 (1919), 12 (1923)

1764-1795

1795-1842

1842-1915

1915-1917

1918-1941

Lietuva

1941-1945

Šiaulių krašto apygarda

1945-1950

Lietuvos TSR

Gyventojų

235 362 (1897), 72 049 (1917), 130 314 (1939)

Plotas

6 485 km² (1914), 2 325 km² (1917), 1 760 km²(1949)

Raseinių apskritis buvo administracinis vienetas (1764-1950 m.) dabartinės Lietuvos vakaruose, pietryčių Žemaitijoje. Centras – Raseiniai.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Raseinių apskritis kaip atskiras administracinis vienetas suformuotas 1764 m., vykdant administracinę LDK reformą ir visą Žemaitijos seniūniją padalinus į 2 didelius administracinius vienetus - reparticijas. Raseinių reparticija (1793 m. dar vadinta Raseinių žeme) apėmė pietinę Žemaitijos dalį į šiaurę ir į pietus nuo Raseinių abipus Dubysos (šiaurėje siekė Šiluvą, Žaiginį, pietuose – Vadžgirį, Pavidaujį, Mituvos aukštupį; vakarinė riba ėjo tarp Raseinių ir Viduklės, Vadžgirio–Tytuvėnų kryptimi). Iki pat 1795 m. Raseinių pavietas priklausė LDK Žemaitijos seniūnijai.

1795–1842 m. buvusi reparticija kaip apskritis (ujezdas) priklausė Rusijos imperijos Vilniaus gubernijai (1795–1796 m. Vilniaus vietininkystei, 1796–1801 m. Lietuvos gubernijai), 1842–1915 m. Kauno gubernijai. XIX a. apskritis apėmė senovinius Žemaitijos seniūnijos Karšuvos, Kražių, Pajūrio, Raseinių, Rietavo, Šiauduvos ir Viduklės valsčius, dalį Ariogalos ir Tendžiogalos valsčių.

1915–1918 m. įėjo į Oberosto Lietuvos sritį. 1917 m. į ją pateko panaikinta Jurbarko apskritis. 1919–1940 m. apskritis buvo nepriklausomoje Lietuvoje, 1941–1944 m. įėjo į Lietuvos generalinės srities Šiaulių krašto apygardą.

Po II pasaulinio karo kurį laiką apskrities įstaigos buvo Šiluvoje. 1947 m. Jurbarko ir Raudonės valsčiai perduoti Jurbarko apskričiai, Kelmės, Kražių ir Tytuvėnų valsčiai – Kelmės apskričiai. 1950 m. birželio 20 d. apskritis pertvarkyta į Raseinių rajoną (39 apylinkės), dalis teritorijos perduota Ariogalos rajonui (16 apylinkių), Skaudvilės rajonui (9 apylinkės) ir Tytuvėnų rajonui (13 apylinkių).

Apskrities istorija
Metai	Plotas, km²	Gyventojų sk.	Suskirstymas	Gyvenvietės
1790		212.170		78 miestai ir miesteliai
1897	~5700	235.362		1 miestas: Raseiniai miesteliai: Eržvilkas, Kaltinėnai, Kelmė, Kražiai, Naumiestis, Rietavas, Skaudvilė, Šilalė, Šiluva, Švėkšna, Tauragė, Upyna, Veiviržėnai
1914	6485	279.200
1917	2325	72.049
1919			14 valsčių: Betygalos valsčius, Girkalnio valsčius, Juodaičių valsčius, Jurbarko valsčius, Kelmės valsčius, Kražių valsčius, Liolių valsčius, Nemakščių valsčius, Raseinių valsčius, Skirsnemunės valsčius, Šiluvos valsčius, Šimkaičių valsčius, Tytuvėnų valsčius, Viduklės valsčius
1923 (išsamiau)	3087	108.024	12 valsčių: Betygalos valsčius, Girkalnio valsčius, Jurbarko valsčius, Kelmės valsčius, Kražių valsčius, Nemakščių valsčius, Raseinių valsčius, Raudonės valsčius, Šiluvos valsčius, Šimkaičių valsčius, Tytuvėnų valsčius, Viduklės valsčius	2 miestai: Jurbarkas, Raseiniai 12 miestelių 839 kaimai 15 bažnytkaimių 283 dvarai ir palivarkai 447 vienkiemiai 3 kitos gyvenvietės
1933			12 valsčių
1939	3048	130.314		2 miestai: Jurbarkas, Raseiniai
1942		114.600
1949 (suskirstymas)	1760		8 valsčiai (77 apylinkės)	1 miestas: Raseiniai 3 miesteliai
1950			77 apylinkės

Apskrities valsčiai 1919–1950 metais:

Россиенский уезд. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 27А (54) : Репина — Рясское и Россия. С.-Петербургъ, 1899. (rus.)
Raseinių apskritis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987.