Arūnas Krotkus

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką

Arūnas Krotkus (g. 1948 m. balandžio 4 d. Ąžuolytėje, Krekenavos valsčius) – Lietuvos fizikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1965 m. aukso medaliu baigė Panevėžio 1-ąją vidurinę mokyklą[1]. 1970 m. baigė Vilniaus Vasltybinį universitetą. Čia 1974 m. apgyne fizikos ir matematikos mokslų kandidato (dabar – daktaro) disertaciją tema „Karštujų elektronų magnetovarža germanyje“ (vadovas Konstantinas Repšas, o 1987 m. – fizikos ir matematikos mokslų daktaro (dabar – habilituoto fizinių mokslų daktaro) disertaciją tema „Srovės nestabilumai siauratarpiuose puslaidininkiuose“[2].

Nuo 1970 m. dirba Puslaidininkių fizikos institute, 19881992 m. – direktoriaus pavaduotojas, 19921994 m. – senato pirmininkas, nuo 1992 m. – Optoelektronikos laboratorijos vedėjas. 19922006 m. Vilniaus universiteto, 19921994 m. ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto dėstytojas, nuo 1992 m. – profesorius.

Dirbo mokslinį darbą Stokholmo Karališkajame technologijos institute (Švedija), Australijos valstybiniame universitete (Australija), Berlyno Pauliaus Drudės bei Henricho Herco institutuose (Vokietija), Savojos universitete (Prancūzija)[3].

19942004 m. buvo Lietuvos mokslų akademijos narys ekspertas, 19951999 m. – Lietuvos fizikų draugijos tarybos narys[4].

Nuo 1991 m. buvo mokslinio žurnalo „Lithuanian Journal of Physics“, nuo 1994 m. – žurnalo „Ryšių technikos naujienos“ (ėjo iki 2004 m.), nuo 2016 m. - "Journal of Physics D: Applied Physics" redaktorių kolegijų narys[3][5].

Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mokslinių tyrimų sritys: itin spartūs procesai puslaidininkiuose ir sparčiųjų puslaidininkinių prietaisų fizika, optoelektronika ir puslaidininkinių terahercų dažnių ruožo prietaisų, saulės elementų kūrimas[6], lazerinių diodų fizika, trumpų šviesos impulsų generacija, netiesiniai optiniai reiškiniai puslaidininkiuose[3]. Daugiau kaip 200 mokslinių straipsnių, daugiau kaip 25 išradimų autorius[6].

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Z. Dobrovolskis, Arūnas Krotkus. Электропроводность узко-щелевых полупроводников (liet. Elektronų pernaša siauratarpiuose puslaidininkiuose). Vilnius: „Mokslas“, 1988. – 192 p.:iliustr.
  • Arūnas Krotkus. Puslaidininkių optoelektronikos sistemos ir prietaisai. Vilnius: „Progretus“, 2008. – 192 p.:iliustr.
  • Daumantas Čiplys, Arūnas Krotkus, Valerijus Smilgevičius. Šviesolaidžių optika. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2008. – 185 p.:iliustr. ISBN 978-9955-33-342-5

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Panevėžio rajono biblioteka: Kraštotyros kalendorius. Nuoroda tikrinta 2008-12-16.
  2. Lietuvos mokslininkų (registruojamų pagal išduotus mokslo laipsnių diplomus) sąrašas: Fiziniai mokslai. Nuoroda tikrinta 2008-12-16.
  3. 3,0 3,1 3,2 Projektas SELITEC: Arūnas Krotkus. Nuoroda tikrinta 2008-12-16.
  4. LFD valdyba iki 1999 09 17. Nuoroda tikrinta 2008-12-16.
  5. Lazerinių tyrimų centras: Prof. Arūnas Krotkus. Nuoroda tikrinta 2008-12-16.
  6. 6,0 6,1 Arūnas Krotkus. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 133 psl.
  7. Apdovanotųjų asmenų duomenų bazė. Nuoroda tikrinta 2008-12-10.