Marija Razmukaitė
|
Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus. Jei galite, sutvarkykite. |
Marija (Marytė) Razmukaitė (1941 m. balandžio 1 d., Vilnius) – Lietuvos kalbininkė, lietuvių onomastikos tyrėja.
| Marija Razmukaitė | |
|---|---|
| Gimė | 1941 m. balandžio 1 d., Vilnius |
| Veikla | lietuvių kalbininkė |
| Organizacijos | Lietuvių kalbos institutas |
| Išsilavinimas | humanitarinių mokslų daktarė |
| Alma mater | 1965 m. Vilniaus universitetas |
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1965 baigė Vilniaus universitetą (lituanistiką).
Nuo 1963 m. pradėjo dirbti tuometiniame Lietuvių kalbos ir literatūros institute Kalbos istorijos ir dialektologijos sektoriuje, nuo 1972 m. darbą tęsė Toponimikos grupėje, vadovaujamoje Aleksandro Vanago, vėliau – Lietuvių kalbos instituto Vardyno skyriuje (iki 2009 m.).[1]
Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tyrė lietuvių vietovardžius, asmenvardžius, prisidėjo prie kraštotyrinių leidinių parengimo. Paskelbė apie 80 populiarių onomastikos straipsnių, kalbotyros veikalų recenzijų.[2]
1998 apginė daktaro disertaciją „Lietuvos priesaginiai oikonimai “
Kartografavo dialektologinę medžiagą, dalyvavo dialektologinėse ekspedicijose. Skaitė pranešimus mokslinėse konferencijose Vilniuje, Klaipėdoje, Taline ir Rygoje, vadovavo įvairiems studentų lituanistų darbams.[3]
1994 Klaipėdoje vykusioje konferencijoje Vakarų baltų ir kultūrų reliktai skaitė pranešimą „Apie Prūsų Lietuvos oikonimų darybos formantus ir jų paplitimą“, 2001 Vilniaus konferencijoje Neišspręstos Karaliaučiaus krašto problemos – pranešimą „Senieji Karaliaučiaus krašto vietovardžiai – vertingas ir saugotinas kultūros paveldas“.[4]
Marija Razmukaitė – devynių mokslo veikalų autorė ar bendraautorė: Lietuvių kalbos atlaso (t. 1, 1977), Lietuvių pavardžių žodyno (t. 1, 2, 1985, 1989; su Aleksandru Vanagu ir Vitalija Maciejauskiene – už jį 1993 m. suteikta Lietuvos Respublikos mokslo premija), Vietovardžių kirčiavimo žodyno (1994; su Vytautu Vitkausku), Lietuvos priesaginių oikonimų (1998; mokslo daktaro disertacija su santrauka), Lietuviškų tradicinių vietovardžių (2002; su Aiste Pangonyte), Vietovardžių žodyno (2002; su Aldonu Pupkiu), Lietuvos vietovardžių žodyno (t. 1, 2008; su Laimučiu Bilkiu ir Vitalija Maciejauskiene).[5]
Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1993 m. Lietuvos mokslo premija
Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
2011 metais, Marijos Razmukaitės jubiliejaus proga dr. (HP) Kazimieras Garšva paskelbė publikaciją: Marijos Razmukaitės onomastikos darbai.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ „Šiandien jubiliejų mini kalbininkė dr. Marija Razmukaitė“, Lietuvių kalbos institutas
- ↑ Visuotinė Lietuvių enciklopedija
- ↑ „Džiugu matyti kolegę metus skaičiuojant nuveiktais darbais“, Milda Norkaitienė, Gimtoji kalba 6, 2001, 25
- ↑ Mažosios Lietuvos enciklopedija
- ↑ „Marijos Razmukaitės onomastikos darbai“, Kazimieras Garšva, Lietuvių kalbos institutas