Gintautas Miliauskas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Gintautas Miliauskas
Gimė 1954 m. gruodžio 31 d. (64 metai)
Mikalinė, Marijampolės rajonas
Veikla energetikas
Išsilavinimas habilituotas technologijos mokslų daktaras
Alma mater Kauno politechnikos institutas
Žymūs apdovanojimai

Gintautas Miliauskas (g. 1954 m. gruodžio 31 d. Mikalinė, Marijampolės rajonas) – Lietuvos energetikos inžinierius, habilituotas technologijos mokslų daktaras.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1978 m. baigė Kauno politechnikos institutą. 1995 m. stažavo Japonijos centriniame elektros tyrimo institute Tokijuje. 2000 m. habilituotas technologijos mokslų daktaras.

Nuo 1978 m. Kauno politechnikos instituto (nuo 1990 m. Kauno technologijos universitetas) bendradarbis, nuo 2000 m. profesorius.

Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mokslinių tyrimų sritys – šilumos ir masės mainai išpurkštų skysčių sistemose, spektrinės spinduliuotės ir sudėtinės šilumos pernašos modeliavimas pusskaidrėse terpėse, nestacionariųjų šilumos ir masės pernašos procesų sąveikos determinavimas garuojant skysčių lašeliams. Sukūrė naują išpurkšto skysčio lašelių šilumos ir masės mainų analitinio ir skaitinio tyrimo metodiką, kuri leido įvertinti garuojančių lašelių terminės būsenos ir falinių virsmų intensyvumo kitimo dėsningumus.

Paskelbė daugiau kaip 130 mokslinių straipsnių, iš jų daugiau kaip 40 užsienio spaudoje. Parengė „Aiškinamąjį šiluminės ir branduolinės technikos terminų žodyną“ (su kitais, 2004 m.).[1]

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Gintautas Miliauskas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 787 psl.