Leonardas Sauka
| Leonardas Sauka | |
|---|---|
| Gimė | 1931 m. sausio 5 d. Telšiai |
| Mirė | 2022 m. spalio 17 d. (91 metai) Vilnius |
| Sutuoktinis (-ė) | Janina Saukienė |
| Vaikai | Vaidotas Sauka |
| Veikla | tautosakininkas |
| Alma mater | 1954 m. Vilniaus universitetas |
| Žymūs apdovanojimai | |
Leonardas Sauka (1931 m. sausio 5 d. Telšiuose – 2022 m. spalio 17 d. Vilniuje[1][2]) – Lietuvos tautosakininkas.[3]
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1949 m. baigė Telšių gimnaziją.
1954 m. Vilniaus universitete baigė lietuvių kalbą ir literatūrą.
Nuo 1957 m. buvo Lietuvių kalbos ir literatūros instituto bendradarbis, 1993–2001 m. direktorius. Nuo 1996 m. Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, nuo 2011 m. narys emeritas.
1992 m. atgaivino tęstinį leidinį „Tautosakos darbai“, jo vyriausiasis redaktorius, leidinių „Lituanistica“, „Lietuvių etnologija“, „Demos“, „Revue Baltique“, „Journal of Baltic Institute of Folklore“ redakcinių komisijų narys.[4]
Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Paskelbė straipsnių folkloro istoriografijos žanrinių ypatumų tarptautinio paplitimo klausimais. Studijoje „Lietuvių vestuvinės dainos XIX a. – XX a. pr.“ šio žanro dainos apžvelgtos kaip sinkretinio meno kūriniai. Parengė „Lietuvių liaudies dainyno“ šeimos dainoms skirtus 7 ir 13 tomus, 8–12 tomų vyriausiasis redaktorius, kelių tomų įvadinių straipsnių autorius. Įvadinių straipsnių ir komentarų Jono Basanavičiaus tautosakos rinkiniams „Lietuviškos pasakos įvairios“ (1–4, 1993–1998) ir „Iš gyvenimo vėlių bei velnių“ (1998) autorius.
Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Lietuvių tautosaka, t. 1–5, bendraautoris, 1962–1968 m.
- Lietuvių tautosakos apybraižos, bendraautoris, 1963 m.
- Šepetys repetys: Dainelės, pasakos, skaičiuotės, priežodžiai, mįslės; tautosakos rinkinys vaikams, sudarė, 1965 m.
- Magda Szabó. Kaukių balius, romanas, išvertė, 1965 m.
- Lietuvių vestuvinės dainos XIX a. – XX a. pr., studija, 1968 m.
- Lietuvių liaudies dainų eilėdara, monografija, 1978 m.
- Pelyte, nešk miegelį: Lietuvių liaudies lopšinės; tautosakos rinkinys vaikams, sudarė, 1973, 2 leid. 1980 m.
- Patarlių rinkėjo vadovas, metodinis leidinys, 1982 m., 2 t. 1985 m.
- Tikra ir netikra liaudies kūryba, 1983 m.
- Simonas Daukantas. Žemaičių tautosaka, 2 tomas, parengė, su Kostu Aleksynu ir Kaziu Grigu, – Vilnius: Vaga, 1984 m.
- Lietuvių tautosaka, mokymo priemonė X klasei, 1989 m., 1990 m. Brailio raštas, 2 leid. 1991 m. , 3 papild. leid 1993 m.
- Jaunimo dainos, Živilė Ramoškaitė, Leonardas Sauka, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1995 m.
- Lietuvių tautosaka, vadovėlis aukštesniųjų klasių mokiniams, 1998 m., 2 leid. 1999 m.
- Jonas Basanavičius. Ožkabalių dainos, 1–2, parengė. – Vilnius: Vaga, 1998 m.
Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 2001 m. Jono Basanavičiaus premija.
- 2005 m. Lietuvos mokslo premija.
- 2007 m. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžius.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Kostas Aleksynas. Leonardas Sauka. Visuotinė lietuvių enciklopedija. 2018-08-01. Nuoroda tikrinta 2022-10-18.
- ↑ Mirė tautosakininkas Leonardas Sauka. LRT.lt. 2022-10-18. Nuoroda tikrinta 2022-10-18.
- ↑ Kostas Aleksynas. Sauka Leonardas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXI (Sam–Skl). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2012. 191 psl.
- ↑ Leonardas Sauka. Lietuvių literatūros institutas Archyvuota kopija 2007-10-09 iš Wayback Machine projekto.