Aleksas Stanislovas Girdenis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Aleksas Stanislovas Girdenis
Gimė: 1937 m. spalio 19 d.
Tryškiai, Šiaulių apskritis
Mirė: 2011 m. rugsėjo 16 d. (73 metai)
Sutuoktinis(-ė): Danutė Girdenienė
Vaikai:

Povilas, Juozapas

Veikla: kalbininkas
Partija: 1962 m. SSKP
Alma mater: 1962 m. Vilniaus universitetas
Žymūs apdovanojimai:

2002 m. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžius

Aleksas Stanislovas Girdenis (1937 m. spalio 19 d. Tryškiuose2011 m. rugsėjo 16 d.) – Lietuvos kalbininkas, Lietuvos fonologijos mokyklos kūrėjas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

19451949 m. mokėsi Užlieknės pradinėje mokykloje, 19501953 m. Tirkšlių septynmetėje mokykloje, 1953–1957 m. Mažeikių vidurinėje mokykloje. 1962 m. baigė Vilniaus universitetą. 1983 m. filologijos mokslų daktaras. 1986 m. Milano kalbotyros draugijos (Sodalizio Glottologico Milanese) narys korespondentas, 1996 m. Lietuvos mokslų akademijos narys korespondentas, 2000 m. Šiaulių universiteto garbės daktaras.

Nuo 1962 m. Vilniaus universiteto dėstytojas, 19731994 m. ir nuo 2001 m. Eksperimentinės fonetikos (1993–1994 m. Eksperimentinės kalbotyros) laboratorijos mokslinis vadovas, 1994–2001 m. Bendrosios kalbotyros katedros (iki 1996 m. Eksperimentinės kalbotyros katedra, reorganizuota iš laboratorijos) vedėjas, 19841989 m. Filologijos fakulteto dekanas. Nuo 1986 m. profesorius. Nuo 1990 m. ir Vilniaus pedagoginio universiteto dėstytojas. 19911993 m. Lietuvos mokslo tarybos narys. Nuo 1971 m. tęstinio leidinio „Kalbotyra“ lietuvių kalbos sąsiuvinių redaktorius.

Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Moderniosios eksperimentinės fonetikos, statistinės kalbotyros specialistas. Tyrė fonologijos, dialektologijos, eksperimentinės fonetikos, lietuvių kalbos ir kitų baltų kalbų istorijos, bendrinės kalbos teorijos problemas. Pirmasis iš lietuvių kalbininkų apibendrino lietuvių kalbos fonologijos tyrimus, susistemino ir sunormino terminus, sukūrė originalią klasikinės bendrosios fonologijos teoriją. 19641966 m. su Z. Zinkevičiumi parengė dabartinės lietuvių kalbos tarmių klasifikaciją. Įrodė, kad K. Donelaičio hegzametras remiasi ne tik toniniu, bet ir izochroniškumo principu (str. rinkinys „Darbai apie Kristijoną Donelaitį“ 1993 m.) Lietuvių kalbos enciklopedijos (1999 m.) vienas autorių. Sukaupė daugiau kaip 33 tomus tarmių tekstų.

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Lietuvių kalbos vadovėlis mokykloms, su kitais, 1973 m., 1980 m.; LTSR valstybinė premija, 1980 m.
  • Lietuvių kalbos gramatika rusų k. 1985 m.
  • Dabartinės lietuvių kalbos gramatika 1994 m. 3 leid. 1997 m.
  • Lithuanian Grammar 1997 m.; Lietuvos mokslo premija, su kitais, 1999 m.
  • 1759 metų „Ziwatas“, su P. Skirmantu, 1998 m.
  • Fonologija, 1981 m.
  • Teoriniai lietuvių fonologijos pagrindai, 1995 m. 2 leid. 2003 m.
  • Taip šneka tirkšliškiai: Šiaurės žemaičių telšiškių tarmės tekstai su komentarais, 1996 m.
  • 1759 metų „Ziwato“ indeksas, su D. Girdeniene, 1997 m.
  • Kalbotyros darbai, 3 t. Vilnius, 2000–2001 m. [1][2]

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Aleksas Stanislovas Girdenis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. - 624 psl.
  2. Algirdas SabaliauskasAleksas Stanislovas Girdenis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. - 697 psl.
  3. http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=171074

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Aleksas Girdenis: Bibliografinė rodyklė, sudarė M. Griškevičienė, M. Z. Petrauskienė, Z. Barabanovaitė, Vilnius, 2 leid. 1997 m.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]