Valdemaras Razumas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Valdemaras Razumas
Gimė 1955 m. liepos 17 d. (68 metai)
Klaipėda
Tėvas Jonas Razumas
Sutuoktinis (-ė) Julija
Vaikai Augustinas, Eglė, Jonas
Alma mater Vilniaus universitetas
Žymūs apdovanojimai

Valdemaras Razumas (g. 1955 m. liepos 17 d. Klaipėdoje) – Lietuvos chemikas-inžinierius, profesorius, fizinių mokslų habilituotas daktaras, Lietuvos mokslų akademijos prezidentas.[1]

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1973 m. baigė Vilniaus 15-ąją vidurinę mokyklą. 1978 m. su pagyrimu baigė Vilniaus universitetą, kur įgijo chemiko-inžinieriaus specialybę ir pradėjo dirbti Vilniaus universiteto Chemijos fakultete chemiku, dėstytoju.

1981 m. Maskvos valstybiniame universitete apsigynė chemijos mokslų kandidato disertaciją, tema: „Katalizinės elektrono pernašos sistemos hidrolazių pagrindu“, 1990 m. ten pat – chemijos mokslų daktaro, tema: „Baltyminių molekulių struktūra ir funkcionavimas fazių riboje elektrodas/elektrolitas.“

1980–1992 m. buvo LMA Biochemijos instituto Fermentų chemijos laboratorijos mokslinis bendradarbis, vadovas, 1992–2004 m. – instituto direktorius.

1993 m. Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, 19962014 m. Senato narys. 20082011 m. Kauno technologijos universiteto Tarybos narys. 2009–2014 m. Vilniaus universiteto Senato narys.

19942000 m. Lietuvos mokslų akademijos narys ekspertas, 2000 m. narys korespondentas, 2006 m. tikrasis narys.

2009–2016 m. Lietuvos mokslo premijų komisijos pirmininkas. Nuo 2013 m. LR Švietimo ir mokslo ministerijos Aukštojo mokslo tarybos pirmininkas. 2017 m. išrinktas Lietuvos mokslo tarybos valdybos pirmininku.

Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

V. Razumo moksliniai interesai apima biomolekulių fizikinės chemijos sritis: biomolekulių struktūra ir funkcionavimas homogeninėje terpėje ir fazių riboje; lipidų polimorfizmas ir biomembranų modeliai; biomolekulių, biologinių ir dirbtinių viršmolekulinių struktūrų bei jų modelių elektrochemija ir spektroskopija; biokatalizatorių imobilizacija; elektrocheminiai biojutikliai ir jų veikimo matematinis modeliavimas.

Apdovanojimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Lietuvos TSR valstybinė premija už mokslinių darbų ciklą tema: „Organinių junginių bioelektrokatalizė“ (su bendraautoriumi, 1987)
  • Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžius (2007)
  • išrinktas Latvijos mokslų akademijos užsienio nariu (2015)
  • Lietuvos mokslo premija už darbų ciklą „2D- ir 3D-struktūrų biopanašios savitvarkės sistemos: sintezė, savybių tyrimai ir praktinis pritaikymas“ (su Gintaru Valinčiumi, 2016)

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Razumas Valdemaras. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIX (Pre-Reu). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011. 619 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]