Danutė Gailienė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Danutė Gailienė
LKMA-Akademikai-Gailiene.jpg
T. Vyšniausko nuotrauka
Gimė 1951 m. rugpjūčio 10 d. (68 metai)
Lietuva Lietuva, Vabalninkas
Tautybė lietuvė
Sutuoktinis (-ė) Antanas Gailius
Vaikai Kotryna, Gabrielė, Bernardas
Sritis psichologija
Išsilavinimas nuo 1985 m. socialinių mokslų daktarė
Alma mater Vilniaus universitetas, Maskvos universitetas
Commons-logo.svg Vikiteka Danutė GailienėVikiteka

Danutė Gailienė (g. 1951 m. rugpjūčio 10 d. Vabalninke) – Lietuvos psichologė, habilituotoji socialinių mokslų daktarė, profesorė, Lietuvių katalikų mokslo akademijos akademikė ir Centro valdybos pirmininkė.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1969–1974 m. Vilniaus universitete studijavo psichologiją. 1985 m. apgynė psichologijos mokslų kandidato (dabar daktaro) disertaciją Maskvos universitete, 1993 m. mokslo laipsnį nostrifikavo Lietuvos mokslo taryba. Nuo 1991 m. VU docentė, 2001 m. perėjo habilitacijos procedūrą ir tapo profesore. 1995–1997 m. dėstė VDU. 1998–2000 m. Kauno Biomedicininių tyrimų instituto Socialinės pediatrijos laboratorijoje ėjo vyr. mokslinės bendradarbės pareigas. Nuo 2000 m. eina VU Klinikinės ir organizacinės psichologijos katedros vedėjos pareigas. 2002–2006 m. buvo VU Senato narė.

1976 m. lankė medicininės psichologijos kursus Leningrado V. Bechterevo Psichoneurologiniame institute. 1978–1981 m. studijavo psichodinaminę grupinę psichoterapiją Rytų Berlyno Sveikatos namų Psichoterapiniame centre. 1991 m. LR Sveikatos apsaugos ministerijos kvalifikacinė komisija suteikė aukščiausią medicinos psichologo kvalifikacinę kategoriją. 1999 m. gavo Lietuvos psichologų sąjungos psichologo praktiko licenciją. 2003 m. stažavosi Miunsterio universiteto (Vokietija) Psichologijos institute. 2004 m. stažavosi Belgijos Antverpeno ir Gento universitetuose.[1]

Narystė svarbiausiose organizacijose[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Amerikos suicidologų asociacijos (American Association of Suicidology) narė (nuo 1991 m.).
  • Aukštojo mokslo tarybos narė (nuo 2009 m.).
  • Klinikinės psichologijos sekcijos Lietuvos psichologų draugijoje steigėja ir valdybos narė (1979–1989 m.).
  • Lietuvių katalikų mokslo akademijos akademikė (nuo 2009 m.).
  • Lietuvos bioetikos komiteto narė (nuo 1996 m.), komiteto pirmininko pavaduotoja (2000–2001 m.).
  • Lietuvos individualiosios psichologijos asociacijos steigėjų grupės narė ir valdybos narė (1996–1998 m.).
  • Lietuvos psichologų sąjungos Etikos komisijos pirmininkė (1995–2001 m.).
  • LR Seimo Sveikatos reikalų komiteto neetatinė ekspertė (nuo 2004 m.).
  • Lietuvos suicidologijos asociacijos steigėja (1995 m.) ir viceprezidentė (1995–1997 m.).
  • Psichologinių krizių ir traumų darbo grupės Europos profesionalių psichologų asociacijų federacijoje narė (1999–2000 m.).
  • Savižudybių prevencijos komisijos Pasaulio sveikatos organizacijos Psichikos sveikatos sektoriuje oficiali Lietuvos atstovė (nuo 2000 m.).
  • Tarptautinės elgesio raidos studijų draugijos ISSBD (International Society for the Study of Behavioral Development) narė (1994–1997 m.).
  • Tarptautinės savižudybių prevencijos asociacijos IASP (International Association for Suicide Prevention) narė (nuo 1988 m.), Lietuvos oficiali atstovė (national representative) asociacijoje (1997–2002 m.).
  • Tarptautinės savižudybių tyrinėjimo akademijos (International Academy for Suicide Research) tikroji narė (nuo 2004 m.).
  • Vokietijos savižudybių profilaktikos asociacijos DGSP (Deutsche Gesellschaft für Suizidprophylaxe) narė (nuo 1992 m.).

Narystė redkolegijose[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Mokslo darbų rinkinio Psichologija redkolegijos narė (nuo 1992 m.).
  • Žurnalo Archives of Suicide Research redkolegijos narė (nuo 2003 m.).
  • Žurnalo European Psychologist redkolegijos narė (nuo 2003 m.).
  • Žurnalo Suicidology Online redakcinės kolegijos narė (nuo 2009 m.).

Apdovanojimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 2001 m. Vilniaus universiteto Rektoriaus premija už mokslo pasiekimus.
  • 2005–2006 m. Aukščiausio laipsnio valstybės mokslininko stipendija.
  • 2005 m. „Į Laisvę“ fondo lietuviškai kultūrai ugdyti tarybos premija už mokslinius politinių represijų padarinių tyrimus.
  • 2010 m. Lietuvos psichologų sąjungos prof. Alfonso Gučo premija.
  • 2011 m. Vilniaus universiteto geriausio dėstytojo apdovanojimas.
  • 2013 m. suteiktas Lietuvos psichologų sąjungos garbės nario vardas.
  • 2017 m. ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius.

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Danutė Gailienė yra 5 monografijų, 10 vadovėlių (iš jų penki parašyti kartu su Laime Bulotaite ir Nijole Sturliene) ir daugiau nei 80 mokslinių straipsnių Lietuvos ir užsienio spaudoje autorė.[2]

Monografijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Gailienė D. Jie neturėjo mirti. Savižudybės Lietuvoje. Vilnius: Tyto alba, 1998
  • Gailienė D. (Sud.). Savižudybių prevencijos idėjos. Vilnius: Tyto alba, 2001, 210p.
  • Gailienė D. (Sud.). Sunkių traumų psichologija: politinių represijų padariniai. Vilnius: LGGRTC, 2004, 271 p.
  • Gailienė D. (Ed.) The Psychology of Heavy Traumatisation: the Aftermath of Political Repression. Vilnius: Akreta, 2005. ISBN 9955-463-05-8
  • Gailienė D. Ką jie mums padarė. Lietuvos gyvenimas traumų psichologijos žvilgsniu. Vilnius: Tyto alba, 2008.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]